Verslas

2018.10.16 17:42

Ekonomistai: valstybė turėtų siekti didesnio biudžeto pertekliaus

BNS2018.10.16 17:42

Vyriausybei antradienį pritarus 2019 metų biudžeto projektui su 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų pertekliumi, ekonomistai sako, jog kitų metų biudžeto projekto negalima lyginti su šiųmetiniu, nes dėl mokesčių reformos pasikeitė valstybės finansų struktūra.

Kita vertus, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, šalies ekonomikai jau rodant perkaitimo ženklus, valstybė turėtų siekti didesnio biudžeto pertekliaus. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigiamai vertina prognozuojamą biudžeto perteklių, kuris, pasak jo, suteiktų daugiau manevro laisvės sulėtėjus ekonomikai ar artėjant krizei, tačiau abejoja ženkliai didėjančiais asignavimais švietimo ir sveikatos apsaugos reformoms.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog valdžia stengiasi būti gera visiems, todėl pajamas formuoja subalansuotai ir protingai. Be kita ko, jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus. 

2018 ir 2019 metų biudžetų lyginti negalima 

„Lyginti 2019-ųjų ir 2018-ųjų metų biudžeto net negalima, nes iš esmės pasikeitė mokesčiai – sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, 29 proc. padidėja visi atlyginimai, surenkama bus daug daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), mažiau socialinio draudimo įmokų. Tai tas palyginimas visiškai praranda prasmę. Dėl to ten ir yra tokie keisti skaičiai, kad (biudžeto – BNS) pajamos augs 16 proc., išlaidos – 22 proc. Atrodytų, iš kur tokie augimai prie dabartinio ekonomikos augimo tempo“, – BNS sakė N. Mačiulis. 

„Tiesiog yra toks buhalterinis pasikeitimas, kuris nerodo nei Finansų ministerijos optimizmo, nei blogo planavimo, bet tiesiog keičiasi visa valstybės finansų struktūra dėl pasikeitusių mokesčių, ir dėl to neturėtume vertinti, kaip augo valstybės biudžeto pajamos, – tie rodikliai nieko mums nepasakys“, – aiškino N. Mačiulis. 

Pasak jo, kol nematyti konsoliduotų valdžios sektoriaus rodiklių, „apimančių ir valstybės biudžetą, ir savivaldybės biudžetą, ir socialinio draudimo fondo išlaidas ir pajamas, tol labai sunku ką nors pasakyti apie tuos pokyčius“.

Pasak SEB banko analitiko T. Povilausko, smarkiai išaugusias kitų metų biudžeto išlaidas ir pajamas lėmė mokesčių reforma.

„Biudžete yra pakankamai didelis minusas, bet čia viską iškraipo tai, kad nuo kitų metų ketinama bendrąją pensijos dalį finansuoti iš valstybės biudžeto per GPM mokestį, tai dėl to tie skaičiai padidėję“, – BNS sakė T. Povilauskas.

T. Povilauskas, BNS nuotr.

Reikia galvoti apie didesnį biudžeto perteklių

N. Mačiulio teigimu, šiuo metu fiskalinėmis priemonėmis skatinama ekonomika, o ne slopinamas galimas jos perkaitimas. Ekonomisto nuomone, vertėtų pagalvoti apie didesnį finansinį valstybės rezervą. 

„Vienintelis skaičius, kurį mačiau, kurį galima pakomentuoti, yra biudžeto perteklius, planuojama, kad sumažės nuo 0,6 proc. iki 0,4 proc. BVP. Tai vėlgi, labai simbolinis pokytis, kurį sunku ar kritikuoti, ar girti. Šiame ekonomikos cikle reikėtų turbūt didesnio biudžeto pertekliaus, kaupti didesnį rezervą šioje ekonomikos ciklo stadijoje, nes matome jau kai kuriuos pirmuosius perkaitimo ženklus ir natūralu, kad reikėtų vykdyti ne prociklinę fiskalinę politiką, o kaip tik kaupti rezervą ir papildomai nekaitinti ekonomikos išlaidų didinimu“, – aiškino N. Mačiulis. 

Jis neprognozavo, kokio valstybės rezervo reikėtų šaliai – milijardo ar dviejų.

„Klasikinė ekonomikos teorija vis tiek sako, kad tuomet, kai yra ekonomikos perkaitimo ženklų, tai yra, įmonės veikia pilnais gamybiniais pajėgumais, darbuotojų nėra, atlyginimų augimas viršija produktyvumo augimą – visa tai gali paskatinti infliaciją. Tai tokioje verslo ciklo stadijoje valdžios sektorius neturėtų prisidėti prie dar didesnio ekonomikos kaitinimo ir infliacijos didinimo“, – kalbėjo N. Mačiulis. 

Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse jau tapo įprasta, kad sparčiai augant ekonomikai ir didėjant biudžeto pajamoms, tokiais pat tempais didėja ir „apetitas, ir noras didinti išlaidas įvairioms gyvenimo sritimis“.

„Ypač, kai artėja rinkimai, natūralu, kad yra spaudimas didinti ir valstybės tarnautojų, ir įvairių kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tai dėl to mes ir matome spartesnį valdžios sektoriaus išlaidų augimą, kuris viršija pajamų augimą. Tai šiek tiek vykdoma prociklinė fiskalinė politika, bet to buvo galima tikėtis (...) Esame demokratinėje valstybėje, kur politikų sprendimams labai daug įtakos turi visuomenės nuomonė. Ir visuomenės nuomone, vis tiktai turbūt prioritetas nėra rezervo kaupimas, ir prioritetas nėra ekonomikos vėsinimas fiskalinėmis priemonėmis. Didelės dalies visuomenės prioritetas yra maži mokesčiai ir dar didesnės valdžios sektoriaus iš laidos“, – teigė ekonomistas. 

BNS nuotr.

T. Povilauskas mano, kad formuojant kitų metų biudžetą, einama vidutiniu keliu, stengiamasi nieko pernelyg neišgąsdinti, tačiau tuo pat metu pajamos formuojamos subalansuotai ir protingai.

„Visi suprantame, kad gyvename gerais ekonomikos laikais, tai čia galbūt norėtųsi šiek tiek didesnio biudžeto pertekliaus, bet kadangi valdžia stengiasi būti gera visiems, ji balansuoja ant švelnaus biudžeto pertekliaus“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Proga įvesti naujus mokesčius 

Anot T. Povilausko, didinant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir plečiant jo taikymą, valstybė galėtų įvesti ir naujų mokesčių. 

„Kiti metai būtų geras laikas, kai didini NPD ir prapleti jo taikymą, reikėtų pajamų iš alternatyvių šaltinių – ar tai būtų nekilnojamo turto pajamos, ar aplinkosauginiai mokesčiai. Būčiau linkęs ne vien mažinti ir uždaryti erdves, bet ir atverti erdves kitų mokesčių surinkimui, kurie šitaip darytų šalies ūkį efektyvesnį“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, agresyviau planuojamas tik pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas.

„Lyginant su šių metų prognoze, norima gauti 8,8 proc. daugiau PVM pajamų, virš 2 proc. to augimo, prognozuojama, bus ištraukta iš šešėlio. Pažiūrėsim, šiais metais PVM surinkimas auga lėčiau, tai gal čia agresyvesnis planavimas“, – sakė T. Povilauskas. 

Jis atkreipė dėmesį į neaugančią valstybės investicijų programą, o tai yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus.

„Krito į akis valstybės investicijų programa, kad kitais metais bus labai panaši į šių metų, tai čia turbūt yra užuomina, kad valstybė taupo pinigus ir labai daug naujų investicijų nežada. Čia turbūt užuomina statybų sektoriui, kad beveik nekintanti investicijų programa, nieko daug kitais metais nebus“, – pridūrė SEB  vyriausiasis ekonomistas. 

Neramina valstybės biudžeto deficitas

Pasak Ž. Maurico, šiek tiek nerimo kelia tai, kad valstybės biudžetas be „Sodros“ yra deficitinis.

Ž. Mauricas, BNS nuotr.

„Deficitas yra dėl ženkliai didėjančių išlaidų švietimui ir sveikatos apsaugai – toms sritims, kurios šiuo metu reformuojamos, tačiau, panašu kad reformos stringa, ir jų rezultatas, kažin ar duos ilgalaikės naudos Lietuvai“, – BNS komentavo ekonomistas.

Anot jo, reformos neturi aiškios finišo linijos, todėl gali nutikti ir taip, kad po kelių metų tas sritis ir vėl reikės reformuoti, o tada teks panaudoti dar daugiau lėšų.

„Neaišku, kokiam tikslui skiriama, nes panašu, kad vietoj reformos, tai yra tik tam tikrų institucijų sujungimas ir tie pinigai skirti apjungimo kaštams padengti ir visus padaryti laimingais, tačiau kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, didesnių ambicijų trūksta“, – teigė Ž. Mauricas.

„Pinigai skirti laužų gesinimui, o ne kažkokios ambicingos vizijos įgyvendinimui“, – pridūrė jis.

Anot Ž. Maurico, biudžeto projekte matyti, kad tarp vyriausybės tikslų yra ir mokesčių reforma ir su tuo susijęs dirbančiųjų pajamų didinimas ir socialinės atskirties mažinimas per didėjančias pensijas.

„Bet pensijos didėja dėl indeksavimo, tai galbūt ne per didėjančias pensijas dabar, bet dėl tam tikro rezervo kaupimo ateičiai, užtikrinant, ar bent jau minimizuojant riziką, kad kažkada ateityje reikės mažinti tas pensijas, atėjus negeriems laikams“, – aiškino Ž. Mauricas.

Ekonomistas teigiamai vertina tai, kad ryžtasi vykdyti mokesčių reformą, ją supaprastinant.

„Tikėtina, kad tai yra pirmas žingsnis link dar paprastesnės ir aiškesnės mokesčių sistemos, ir kitas dalykas, kad nepasiduota pagundai per daug išlaidauti, vis tiek pasiliktas, kad ir šioks toks rezervas, nes ne visos šalys tokį rezervą pasilieka“, – sakė ekonomistas.

Populiariausi

Skrydis. Lėktuvas

Verslas

2020.08.07 10:23

Žinia keliaujantiesiems – LOT atnaujins skrydžius iš Vilniaus į Londono Sitį „airBaltic“ vėl skraidins iš Rygos į Štutgartą

Astravo atominė elektrinė (AE)

Verslas

2020.08.07 22:37

Buvęs ministras Sekmokas: nuo šiandien Astravo AE tampa realiu grėsmės objektu ragina imtis griežtesnių priemonių nei notos įteikimas

7