Verslas

2018.10.03 11:24

Pensijų fondų apžvalga: kaip teisingai pasirinkti ir kuris uždirba daugiausiai

Papildomai pensijai kaupiančių ir to nedarančių pensijų dydis gali smarkiai skirtis. Analitiko teigimu, nors ir nepatartina dažnai keisti pasirinkto pensijų fondo, tačiau svarbu sekti jo rezultatus, nes nuo to priklausys ir jūsų piniginės turinys senatvėje.

Lietuvos banko pastebėjimais, pirmasis pusmetis nebuvo sėkmingas daugeliui besiformuojančių rinkų: bendrai 13 besivystančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių akcijų indeksas krito 16,13 proc. Dviženkliu kritimu pasižymėjo Indonezijos, Filipinų, Brazilijos, Pietų Afrikos akcijų rinkos. O tai paveikė ir Lietuvoje veikiančius pensijų fondus.

„Pasaulio finansų rinkų veiklą rodo ir pensijų fondų rezultatai. Šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia didėjo į akcijas investuojančių pensijų fondų investicinių vienetų vertė – vidutiniškai 1,2 proc., konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondo vieneto vertė sumažėjo 0,3 proc., mažos akcijų dalies – 0,4 proc. Pusmečio investicijų rezultatas buvo neigiamas ir sudarė -16,45 mln. Eur. Pastaruosius penkerius metus pensijų fondų (PF) vienetų vertė vidutiniškai didėjo 5,1 proc. per metus, PF lyginamųjų indeksų pokytis per tą patį laikotarpį – vidutiniškai 5,9 proc. Kiekviena į PF pervesta įmoka vidutiniškai per metus paaugo 6,10 proc. akcijų PF, vidutinės akcijų dalies PF – 3,45, mažos akcijų dalies – 1,76, konservatyvaus investavimo PF sumažėjo 0,06 proc.“, – rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.

Grafike galima matyti, kaip keitėsi Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų pajamingumas per pusmetį, 5 metų laikotarpiu ir į kokį rezultatą yra lygiuojamasi. Matyti, kad per pirmąjį pusmetį 6 fondams pavyko apsiekti teigiamų rezultatų, tačiau žvelgiant į 5 metų laikotarpį, visų rezultatai yra teigiami ir artimi arba lenkia lyginamojo indekso rezultatus.

Iš Lietuvos banko skelbiamų rezultatų matyti, kad kol kas II pakopoje konservatyvaus investavimo pensijų fonde savo indeksą labiausiai lenkia „Aviva Europensija“, mažos akcijų dalies pensijų fonde – „Aviva Europensija plius“, vidutinės dalies akcijų pensijų fonde – „Aviva Europensija ekstra“, akcijų pensijų fonde rezultatais kol kas atsiliekama nuo lyginamojo indekso.

 

Pastebima, kad III pakopoje pirmasis pusmetis taip pat buvo sėkmingesnis kaupiantiems akcijų pensijų fonduose – jų vidutinė svertinė vieneto vertė padidėjo 0,3 proc. Obligacijų ir mišraus investavimo pensijų fondų (PF) vienetų vertė 2018 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo – atitinkamai vidutiniškai po 1,3 ir 0,2 proc.

„Bendras svertinis visų PF vienetų vertės pokytis sudarė – 0,3 proc. Per pastaruosius penkerius metus visų PF vienetų vertė kasmet vidutiniškai didėjo nuo 1,2 iki 9,9 proc., daugiausia – akcijų PF vienetų vertė“, – rašoma Lietuvos banko apžvalgoje.

Lietuvos banko duomenimis, iš III pakopai priklausančių fondų, trims pavyko per pirmą pusmetį pasiekti teigiamų rezultatų. Vėlgi, ilguoju penkių metų laikotarpiu visų rezultatai teigiami ir artimi lyginamajam indeksui.

 

Duomenys rodo, kad fondai valdomi gerai

Investicijų analitikas Marius Dubnikovas aiškina, kad vien pusmečio rezultatais remtis nereikėtų – visiems būna tiek geresnių, tiek blogesnių metų. Tačiau iš pirmo 2018 metų pusmečio matyti tam tikra tendencija – kuo fondai yra mažiau rizikingi, tuo jie buvo labiau nuostolingi.

„Dėl to, kad šiandien iš fiksuoto pajamingumo obligacijų, praktiškai neįmanoma normaliai uždirbti. Pajamingumai arba nuliniai, arba neigiami kai kuriais atvejais, nes šiuo metu tie fondai patiria nuostolius. Ar galima kažką priekaištauti fondų valdytojams? Tikrai ne, nes šiuo atveju rinka tokia ir tai laikina situacija, kuri pasikeis. Tad jeigu žmogus yra konservatyvus ir kaupia konservatyviame pensiniame fonde, jis net matydamas neigiamą pirmo pusmečio skaičių, ten ir turėtų likti, nes tai atitinka jo rizikos suvokimą. Ateis periodas, kai rinka pradės duoti pajamingumus ir šie fondai vėl grįš į savo vidurkius, kurie turėtų panašėti į penkių metų vidutinius skaičius“, – komentuoja M. Dubnikovas.

Jis pabrėžia, kad pensiniai fondai nėra spekuliavimo instrumentas – negalima pusę metų pabūti viename, tuomet staiga peršokti į saugesnį.

Vertinant pensijų fondų rezultatus M. Dubnikovas žvelgia į vidutinį metinį vieneto vertės pokytį per 5 metus bei vidutinį metinį lyginamojo indekso pokytį per 5 metus. Pirmasis parodo fondo rezultatą, o antrasis – į ką lygiuojamasi, kokia situacija rinkoje.

„Praktiškai visi rezultatai arba lenkia palyginamuosius indeksus arba labai panašūs. Akivaizdžiai matosi rizikingų ir nerizikingų turto klasių pajamingumai. Jie yra tokie, kurių ir būtų galima tikėtis. Konservatyvus investavimas davė apie porą proc. grąžos, kas ir yra paprastai šios rinkos vidurkis, o rizikingiausi fondai pasiekė net ir apie 8–10 proc. augimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tie, kas gali rinktis rizikingesnius fondus, tai yra jaunesni žmonės,, tai jie ir turėtų tai daryti. Be to, tai parodo, kad visgi fondų valdytojai sugeba gauti grąžas, kurios pridera tokio tipo fondams“, – teigia M. Dubnikovas.

M. Dubnikovo teigimu, jeigu vidutinis metinis vieneto vertės pokytis būtų ženkliai nutolęs nuo vidutinio metinio lyginamojo indekso pokyčio, tuomet reikėtų sunerimti dėl tokių fondo rezultatų. Tačiau šiuo metu tokių tendencijų nematyti.

M. Dubnikovas, BNS nuotr.

„Natūralu, kad fondas lenkiantis savo indeksą gali save tituluoti, kad yra gerai valdomas“, – sako jis.

Planuojama pensijų reforma, sako analitikas, neturėtų daryti įtakos pačių fondų rezultatams. Pažymėtina tik tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. mažės II pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai, tad keliomis dešimtosiomis proc. punkto gali padidėti kaupiančiųjų lėšos.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis pensijų fondą?

Fondo rizikingumą patariama rinktis pagal amžių. Kuo toliau pensinis amžius, tuo į rizikingesnį fondą galima investuoti. Tačiau artėjant pensiniam laikotarpiui, likus 7–10 metų, į akcijų fondus investuoti nebepatariama, nes įvykus kokiam finansų rinkos sukrėtimui, fondai gali nespėti atsistatyti.

Tuomet jau renkantis konkretų fondą M. Dubnikovas pataria pažvelgti į skelbiamą vidutinį lyginamojo indekso pokytį ir vidutinį vieneto vertės pokytį: ar lyginamojo indekso pokytį fondo rezultatas aplenkia, ar atsilieka.

„Jeigu norėtume įsivaizduoti, kiek čia galima uždirbti, tada reikėtų žiūrėti į atskiras rizikos grupes. Pavyzdžiui, imame konservatyvią („Aviva Europensija“, „Swedbank Pensija 1“, „Luminor pensija 1“, „INVL STABILO II 58+“, „SEB pensija 1“ – DELFI). Ten vidutinis metinis vieneto vertės pokytis per 5 metus siekia nuo 0,4 proc. iki 2,4 proc., tai čia iš esmės ir yra rėžis, kiek žmogus pasirinkęs tokio tipo fondą gali tikėtis uždirbti“, – komentuoja investicijų analitikas.

Pagal fondų rizikingumą pajamingumas didėja daugmaž 2 proc., skaičiuoja M. Dubnikovas. Jis prideda, kad apie matomas grąžas reikia kalbėti tuo atveju, jei žmogus pasirinktame fonde išbus ilgai, pageidautina 20 metų.

„Pavyzdžiui, šiandien jaunuolis pasirenka akcijų fondų ir po dviejų metų įvyksta finansų krizė. Tai natūralu, kad jis neuždirbs tų savo 8 proc., o turės -20 proc., jei kažkas subyrės. Bet tada vyks atsistatymas ir jis turėtų sugrįžti prie tos sumos, kuri artima tam vidurkiui“, – sako M. Dubnikovas.

Lietuviai nelinkę prisidėti prie pensijos daugiau nei 2 proc.

BNS nuotr.

M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad II pakopos pensijų fondų turto vertė jau viršija 3 mlrd. eurų, o kaupime dalyvauja beveik 1,3 mln. Žmonių. Palyginimui III pakopoje valdomo turto vertė siekia apie 100 mln. eurų, dalyvauja beveik 60 tūkst. žmonių.

„Galime kalbėti, kad II pakopa yra didžiausias finansinis instrumentas, kurį naudoja žmonės. Tad reikia būti atsargiam reformuojant šią sistemą, nes tai liečia daug žmonių.

Įdomu, kad III pakopoje teturime 100 mln. Eurų. Galime sakyti, kad šita suma yra per maža Lietuvai, nes reiškia, kad savanoriškai žmonės nekaupia pinigų. Žmogus norėdamas sukaupti senatvei turi mažiausiai 10 proc. atsidėti savo turimų pajamų. Akivaizdu, kad žmonės daugiau 2 proc. nelabai nori skirti ir dalyvių skaičius III pakopoje tikrai per mažas. Aišku, šioje vietoje nematome dar gyvybės draudimo, nes gyvybės draudimas šiuos skaičius kiek pakoreguotų“, – DELFI teigia M. Dubnikovas.

Iš Lietuvos banko skelbiamų duomenų taip pat pastebima, kad ne pusantro proc. pensijų fondų dalyvių per pirmąjį pusmetį nekeitė savo pasirinkto fondo. Iš vienos pusės, kaip sako M. Dubnikovas, yra gerai, kad žmonės „nešokinėja per fondus“. Tačiau tai gali reikšti ir kitą variantą.

„Tai rodo, kad jie nelabai ir domisi savo investicijomis, nes kiek daugiau nei 1 proc. pakeitę fondus reiškia, kad absoliučiai niekas nieko čia nekeičia, pasirašo sutartis ir važiuoja. Jei 1 proc. pakeitė, tai 99 proc. nieko nekeitė, jei jie nieko nekeitė, labai abejoju, ar galima traktuoti, kad yra išprusę finansiškai žmonės, greičiausiai jie tiesiog nesidomi“, – mano investicijų analitikas.

Lietuvos banko duomenimis, į II pakopą pensijų kaupime 2018 m. pirmąjį pusmetį įsitraukė 17 211 gyventojų. 2018 m. viduryje Lietuvoje veikė 26 II pakopos pensijų fondai.

2018 m. birželio 30 d. Lietuvoje veikė 12 III pakopos pensijų fondų. Asmenų, kaupiančių pensiją III pakopos pensijų fonde, skaičius per 2018 m. pirmąjį pusmetį padidėjo 1 255 dalyviais.

Lietuvos bankas skelbia, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondų valdomas turtas padidėjo 171,2 mln. Eur, arba 5,9 proc., ir birželio pabaigoje sudarė 3 082,30 mln. eurų. Per pirmąjį pusmetį „Sodra“ į pensijų fondus pervedė 92,44 mln., dalyviai, pasirinkę mokėti papildomai, – 46,96 mln., o valstybė jiems papildomai pervedė 48,20 mln. eurų. O III pakopos pensijų fonduose valdomas turtas per pusmetį padidėjo 4,79 proc., arba 4,63 mln. Eur, ir birželio pabaigoje sudarė 101,18 mln. Eur.