Pirmadienį minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną absoliučios skurdo ribos statistika optimizmo nekelia – kas septintas Lietuvos gyventojas, o tarp jų daugybė pagyvenusių žmonių, skursta. Kaip teigia „Maisto banko“ vadovė, pilietinės akcijos problemos neišspręs, tam būtinas valstybės požiūrio pokytis, lėšų perskirstymas ir prioritetų perdėliojimas.
„Mūsų statistika vienokia, tačiau mes visi kalbame apie ekonominės gerovės laikotarpį, nedarbas mažėja, atlyginimai kyla. Mano manymu, dabartinis skurstančiųjų skaičius yra tikrai netinkamas ir niekaip nepateisinamas bei nesuprantamas valstybėje. Vien tik pilietinės iniciatyvos negali skurdo sumažinti. Labai svarbu mūsų atjauta, rūpestis, pilietiškumas, dalyvavimas, bet pilietiškumas pasireiškia ir per spaudimą valdžiai priimti reikalingus sprendimus. Pagyvenę žmonės, kurie visą gyvenimą dirbo ir užsidirbo, tikrai nenusipelno savo senatvėje taupyti ir tik Kalėdų proga nusipirkti saldainį prie kavos ar arbatos, ir kiekvieną dieną skaičiuoti centus duonai ar kruopoms“, – LRT TELEVIZIJAI sakė „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Pasak Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotojo Vladyslavo Bortkevičiaus, skurstantys žmonės dažnai yra ir vieniši.
„Caritas“ kuria „Artumo“ programą, išklausymo centrus, kur žmonės gali kreiptis ir savanoriai apsilanko. Tada yra santykis tarp to savanorio, seniūnijos ir senolio. Tuo labiau, mes turime mūsų politikus irgi skatinti veikti, t. y., keisti situaciją ir per pilietiškumą turime reikalauti iš politikų tam tikrų sprendimų ir galimybių senatvėje išgyventi“, – tikino V. Bortkevičius.
Išsamiau – įraše.
