Verslas

2018.10.16 15:30

Kainų mažinimo kare – kritika valstybės reguliuojamoms kainoms

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2018.10.16 15:30

Valstybės reguliuojamos kainos, tokios kaip šildymas, dujos, elektra, kilo daug labiau nei rinkos kainos, LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“ pabrėžia Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas. „Neneigiu, kad kai kurios kainos paaugo ir daliai žmonių tas augimas baisus. Mane trikdo tai, kad valdžia kelia savo kainas, taip pat ir akcizus, tačiau mato verslą“, – sako jis. Savo ruožtu premjero patarėjas pažymi, kad ne visas energetikos kainų dedamąsias valstybė gali kontroliuoti, o štai nenumaldomą maisto produktų kainų kilimą valstybė pažaboti turi turėti įrankių.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įsitikinęs – tik dalis vyriausybės priemonių, siūlomų tam, kad būtų padidinta prekybininkų konkurencija bei suvaldytos kainos, yra geros.

„Priemonės, kurios yra skirtos konkurencingumo didinimui, turi ateitį, yra perspektyvios. Pavyzdžiui, iniciatyva į Lietuvą pakviesti daugiau prekybos tinklų. Vartotojų informavimas – taip pat sveikintina iniciatyva“, – sako jis.

Tačiau V. Sutkus nėra toks tikras dėl priemonių, skirtų prekybos tinklams ir jų koncentracijai pažaboti.

„Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje prekybos koncentracija panaši ar dar didesnė. Oficiali statistika rodo, kad už Lietuvą pigiau tik trejose Europos šalyse. Konkurenciją reikia didinti, kviesti naujus tinklus, bet negalima reguliuoti kainų dirbtiniu būdu. Reikia didinti pajamas“, – teigia V. Sutkus.

Ne kainose, o gyventojų pajamose problemą mato ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas bei tikina, kad netrukus pasivysime ES vidurkį pagal tai, kiek išleidžiame maistui.

„Sąžiningos kainos – filosofinė diskusija. Mūsų galva, atskaitos taškas yra „Eurostat“ duomenys. Mes neneigiame, kad per pastaruosius metus maisto ir gėrimų kainos kilo, mes neneigiame, kad lietuviai yra tarp daugiausiai išleidžiančių maistui. Tačiau reikia žvelgti į pajamas. Tokiais tempais augant ekonomikai ir pajamoms, kaip dabar, mes netrukus priartėsime prie Europos vidurkio“, – tikina jis.

Prekybininkų konkurencija turi nešti naudą vartotojui

Ž. Šilėnas pirštu baksnoja į valstybės reguliuojamas kainas, pastebėdamas, kad jos augo daugiau nei rinkos reguliuojamos.

„Valdžios reguliuojamos kainos, tokios kaip šildymas, dujos, elektra, kilo daug labiau nei rinkos kainos. Neneigiu, kad kai kurios kainos paaugo ir daliai žmonių tas augimas baisus. Mane trikdo tai, kad valdžia kelia savo kainas, taip pat ir akcizus, tačiau mato verslą“, – sako Ž. Šilėnas.

Savo ruožtu S. Malinauskas pabrėžia, kad valstybė negali visiškai kontroliuoti energetikos kainų, mat žaliavos kainos nuo jos nepriklauso.

„Pamėginkite dėl dujų kainų susitarti su tiekėjais – Rytuose ar tais, kurie suskystintas gamtines dujas tiekia per suskystintų gamtinių dujų terminalą. Valstybė negali kontroliuoti visų energetikos kainų dedamųjų.

Tačiau maisto kainos kyla neproporcingai greitai, ir jei valstybė neturi jokių svertų, kad kainos augtų sąžiningai, pajamų augimas nepadės. Valstybė turi turėti svertus, jei kainomis piktnaudžiaujama“, – kalba jis.

Savo ruožtu Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikina, kad valdžia savo priemonėmis nesiekia reguliuoti kainų, siekiama padaryti taip, kad konkurencija veiktų vartotojo naudai.

Siūlo tobulinti turimus teisės aktus

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, kad Taryba galėtų veiksmingiau imtis prekybininkų piktnaudžiavimo kontrolės, ypač tais atvejais, kai skriaudžiami tiekėjai, tačiau tam reikėtų patobulinti egzistuojančius teisės aktus.

„Tiekėjai kalbasi su mumis, tačiau nenori pateikti formalių skundų, nes bijo būti išstumti iš rinkos. Nuo 2016 metų yra galimybė nuslėpti besiskundžiančio tiekėjo tapatybę, tačiau visų bylų negalima grįsti tik įslaptintais parodymais.

Mes turime pasiūlymų įstatymų tobulinimui dėl prekybininkų taikomų baudų tiekėjams. Taip pat siūlome nusižengimu laikyti prekybos tinklų elgesį, kuomet sužinoję apie tiekėjo pateiktą skundą, jie nutraukia sutartį su tiekėju“, – vardija Š. Keserauskas.

Kontrolės tarybos vadovas turi priekaištų ir tam, kaip šiuo metu yra priimami įstatymai bei užmojui drausti prekybos tinklams dirbti sekmadieniais, neatlikus išsamios studijos, kai tuo metu Jungtinė Karalystė, ėmusis tokių pokyčių, atliko kelių dešimčių lapų studiją.

Parengė Vilija Andrulevičiūtė