Verslas

2018.10.01 07:28

Ar Seimas ryšis įstatymu suvaržyti „nešvarių“ trąšų iš Rytų importą?

Seimas pagaliau imasi reglamentuoti trąšų importą į Lietuvą. Parlamente jau yra dviejų konservatorių siūlymas, o šią savaitę savo įstatymą pateikė valstiečių kontroliuojama Ūkio ministerija. Ministras sako, kad teisės aktas savo saugikliais, reikalavimais ir baudomis už pažeidimus neleis į rinką tiekti nekokybiškų trąšų. Opozicija, jau anksčiau piktinosi, kad „valstiečių“ lyderiui priklausantis „Agrokoncernas“ veža rusiškas trąšas be muito mokesčių, ir sako, kad ministerijos parengtas įstatymas to nesustabdys. Ramūnas Karbauskis tikina projekto neskaitęs, nes nusišalins nuo balsavimo. O kitų trąšų importuotojų teigimu, teisės aktas su pertekliniais reikalavimais prailgintų įvežimo procedūras, dėl to pabrangtų trąšos.

Ūkininkai ką tik rūpinosi, kur gauti trąšų žiemkenčiams, o politikų atsakomybė – ar pagaliau pradėti kontroliuoti į Lietuvą įvežamų trąšų kokybę.

Pramonininkų teigimu, importuotojai netrukdomai gali tiekti rinkai neaišku, kokios kokybės trąšas iš Rusijos ir Baltarusijos. Be to, vienos populiariausių trąšų – amonio salietros – vežėjai esą dar ir gali išvengti muito mokesčių.

Amonio salietros ir jos pakaitalų importas į Lietuvą per metus padvigubėjo. Suma, už kurią įvežta trąšų, statistikų duomenimis, pernai buvo 135 mln. eurų.

Antidempingo muitų importuotojas gali nemokėti, jeigu priedų trąšose – daugiau nei penktadalis viso kiekio, kad ir 1 proc. Vasarą muitininkai paėmė įvežamų trąšų mėginius ir, patikrinę juos, suabejojo amonio salietros mišinio sudėtimi, ar ji nesuklastota. Ginčas su įmonėmis tebesitęsia. Bet suma, kiek joms priskaičiuota papildomai sumokėti į biudžetą, sumažėjo perpus – nuo iš pradžių skelbtų galimų 8 mln. eurų iki maždaug 4 mln.

Muitinės laboratorijos tyrimo ir Muitinės departamento vadovo pasitraukimo fone, Seimo opozicija ėmė aiškintis, kaip atsitiko, kad Lietuva, 2012 m. priėmusi trąšų rinkai skirtą įstatymą, atidėjo jo įsigaliojimą, o 2014 m. išvis atšaukė, taip ir nepradėjusį galioti.

„Į rinką patenka tos vadinamos „nešvarios“ trąšos iš Rytų, tai yra vadinamos MPK trąšos, kurios yra sumaišytos arba praskiestos, ir Lietuvoje nėra institucijos, kuri tai kontroliuotų. Nors 2003 m. Europos Parlamento reglamente yra nustatyta, kad šalys narės privalo kontroliuoti rinką ir žiūrėti, ar kažkas nesipelno iš tų tam tikrų, sakykim, ribinių nustatytų ribų sudėties nuokrypių“, – sakė Pramonininkų konfederacijos atstovas Gintaras Balčiūnas.

Pramonininkų konfederacijos ir kartu „Achemos grupės“ atstovas neslepia – jei importuotojai išsisuka nuo muitų, vienintelei Lietuvoje trąšų gamintojai kaina sunku konkuruoti su įvežtinėmis azotinėmis trąšomis.

Seimas nutarė svarstyti Ūkio ministerijos pateiktą Tręšiamųjų produktų įstatymą.

„Yra identifikacinis sąrašas, kuris turėtų nustatyti pirmiausia kokybę tų produktų, kurie pateks į šalį: tai yra sandara, kokybė. Pagal jį bus užtikrinama ir priežiūra. Antras dalykas, be jokios abejonės, sugriežtinama rinkos kontrolė. Baudos užtikrins, kad jos yra proporcingai didelės“, – pasakojo ūkio ministras, Seimo LVŽS frakcijos narys Virginijus Sinkevičius.

„Nelabai jis sureguliuos tuos maišymus ir muitų ribas, nes čia jau yra dalykai, kurie turi būti sprendžiami Europos Sąjungos lygiu, bet mūsų atstovai, na, žinant, kas dabar politinėje valdžioje, nežinau, ar entuziastingai ES lygiu tuos klausimus kels“, – abejojo Seimo TS–LKD frakcijos narys Jurgis Razma.

„Akivaizdu, kad jis neužgaus jautrių stygų tiems, kurių stygos yra auksinės ir paremtos trąšų biznio pinigais“, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Didžiausią kiekį rusiškų ir baltarusiškų trąšų mišinių į Lietuvą veža 4–5 įmonės. Tarp jų – valdančiųjų „valstiečių“ lyderio „Agrokoncernas“.

Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, ar įstatymas palies jo valdomas įmones, kalbėjo: „Turi daryti valstybė tai, ką ji privalo daryti. Negaliu atsakyti į klausimą, nesu skaitęs to projekto“.

„Niekas tenai neaišku ko neįvežė. Kiekvienas gamintojas iš trečiųjų šalių turėjo padaryti tyrimus, ištirti pagal reikalavimus tais medžiagas, užregistruoti ES ir tik po tos registracijos gali įvežti į ES. ES taiko antidempingą būtent nitratinių trąšų importui. Ir tai, kas buvo importuota, sakykim, „Agrokoncerno“ ir visų kitų įmonių atveju, nes praktiškai visos importavo tas trąšas, iš principo pažeidimų tenai jokių nebuvo. Tai buvo azotas, fosforas, kalis. Lygiai taip pat, kaip bet kurioje kitoje trąšoje. Lygiai taip pat, kaip Lietuvoje gamina trąšas MPK Marijampolėje esanti gamykla „Arvi“. Tai čia tokio, kad kontrolės nebuvo, niekada taip nebuvo“, – teigė UAB „SCANDAGRA“ gen. direktorius Marius Vasiliauskas.

Importuotojų teigimu, Lietuvai priėmus savą rinkos reglamentavimą, reikalavimai įvežamoms trąšoms iš esmės nesikeistų. Bet gali pasikeisti jų kaina, jeigu bus įpareigojimų, pavyzdžiui, prieš parduodant didelį azoto kiekį turinčias trąšas, atlikti jų atsparumo sprogimui bandymus, arba, kad valstybinė laboratorija mėginius galės tirti tiek ilgai, kiek panorėjusi, už neadekvačią kainą. Visa tai esą pailgintų trąšų tiekimo į rinką laiką, todėl ūkininkams jų gali pristigti. O tada kiltų trąšų kaina.