Verslas

2018.09.28 15:08

4 iš 5 apsiperkančių užsienyje įsigyja alkoholio: lietuviai dažniausiai atsiveža alaus

LRT.lt2018.09.28 15:08

Latviams labiausiai iš Baltijos šalių gyventojų neapsimoka keliauti į gretimą šalį pirkti alkoholio, nes jų šalyje jis įperkamiausias. Jeigu lietuvis už vidutinę algą gali įsigyti 422 litrus alaus, tai latvis – 100 litrų daugiau. Alus yra pagrindinis alkoholinis gėrimas, kurį lietuviai iš kaimynystės šalies vežasi į gimtinę, rašoma pranešime spaudai.

Taip pat Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas Baltijos šalių pasienio prekybos tyrimas atskleidė, kad 4 iš 5 perkančių užsienyje į savo pirkinių krepšelį įsideda ir alkoholio.

Latviai pirko rečiausiai, estai – dažniausiai

Pasienio prekybos tyrimas parodė, kad vienas namų ūkis Lietuvoje per mėnesį įsigyja vidutiniškai 5,4 l alaus ir 1,77 l kitų alkoholinių gėrimų. Latvijoje perkama atitinkamai 5,26 l alaus ir 2,04 l kitų alkoholinių gėrimų. Estijoje — 6,08 l alaus ir 1,94 l kitų alkoholinių gėrimų.

„Tarp Baltijos valstybių didelių alkoholio vartojimo skirtumų nepastebėjome. Skirtumai prasideda, kuomet respondentų paklausėme apie alkoholinių gėrimų pirkimą užsienyje. Paaiškėjo, kad gerokai skiriasi išvykų dažnumas ir perkamo alkoholio kiekis užsienyje“, — sako Jerzy Straatmeijeris, pasienio prekybos tyrimui vadovavęs instituto „Regioplan“ atstovas.

Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių užsienyje pirko 49 proc. lietuvių, 52 proc. latvių ir 56 proc. estų. Pasak tyrėjo, dažniausiai svečioje šalyje alkoholį buvo linkę pirkti estai, rečiausiai — latviai.

„Net 88 proc. estų, perkančių kaimyninėje valstybėse, į pirkinių krepšelį įsideda alkoholinių gėrimų. Tarp lietuvių tokių buvo 84 proc., latvių — 81 proc. Estai dažniausiai rinkosi stipriuosius gėrimus ir alų, latvių pasirinkimas buvo tolygus — vynas, stiprieji gėrimai ir alus. Lietuviai pirmenybę teikė alui“, — sako ekspertas.

Lemia įperkamumo skirtumai

Kaip pagrindinę tokio pirkimo paplitimo priežastį ekspertas nurodo alkoholio įperkamumo skirtumą namų ir kaimyninėse rinkose. Pavyzdžiui, iš vidutinės algos praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojas galėjo įsigyti 422 l alaus. O Latvijoje už tokią pat sumą jis galėjo nusipirkti 100 l daugiau.

„Dėl didesnių algų estų alaus įperkamumas kaimyninėje Latvijoje dar didesnis. Jeigu Estijos gyventojas savo gimtinėje už vidutinę algą gali nusipirkti 465 l alaus, tai Latvijoje jis gali įsigyti beveik 800 l. Tuo metu latviai turi mažiau paskatų pirkti alkoholį užsienyje, nes aplinkinėse valstybėse jis brangesnis. Kai viena ekonominė zona panaikina fizinio judėjimo ribojimus, reikšmingiausias faktorius tampa kaina“, — nurodo J. Straatmeijeris.

Baltijos šalių rodikliai nublanksta prieš Olandijos ir Vokietijos gyventojų galimybes – už vidutinę algą, savo šalyje jie gali įsigyti net 3 kartus daugiau alaus – atitinkamai 1524 ir 1781 l. Esant tokiam įperkamumui, nelieka paskatų vykti pirkti į užsienį. Eksperto teigimu, kuo mažiau produkto už vidutinę algą gali įsigyti šalies gyventojas, tuo didesnis jo patiriamas spaudimas vykti į gretimą šalį.

Praradimai viršija milijardą eurų

Studijos autoriai suskaičiavo, kad Baltijos šalių gyventojai pirkiniams užsienyje išleidžia daugiau nei milijardą eurų. Pasak Indrės Zakalskytės, „EY“ darbo grupės vadovės, tokios pinigų sumos daro poveikį tiek Baltijos valstybių ekonomikoms, tiek viešiesiems finansams. Kaip pavyzdį ji pateikia alaus pramonę.

„Įvertinus pasienio prekybos mastus, lietuviai, estai ir latviai užsienyje atitinkamai įsigyja 49,5, 17,6 ir 9,4 mln. litrų alaus. Lietuvos biudžetas dėl to netenka apie 40 mln. eurų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, Estija — apie 25 mln. eurų, Latvija — 11 mln. Dėl pirkimo užsienyje didieji aludariai nuostolių nepatiria, nes jie priklauso alaus koncernams, kurie turi įmones visose Baltijos šalyse. Tik perskirstomos darbo vietos ir investicijos tarp šalių, priklausomai nuo pirkėjų srauto — didžiausios pralaimėtojos šiuo atveju tampa valstybės“, — aiškina I. Zakalskytė.

Tokiu atveju nukenčia darbo vietos sektoriuose, kurie aptarnauja gamybą, pavyzdžiui, prekyboje. Taip pat netenkama socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio. „Įvertinus tai, kad Baltijos šalių gyventojai pagal pajamas pateka į kainai jautrių valstybių tarpą, kainų reguliavimas per mokestinę politiką yra efektyviausias būdas kovoti su prekybos pasienyje reiškiniu“, — nurodo ekspertė.

Pirkimo pasienyje tyrimą atliko Olandijoje įsikūręs tyrimų institutas „Regioplan Policy Research“ bei profesinių paslaugų lyderė Baltijos šalyse „EY“. Tyrimo tikslas — įvertinti Baltijos šalių gyventojų pirkimo užsienyje įpročius, apimtis ir dažnumą. Tyrimas rėmėsi bendrovės „Spinter tyrimai“ įvykdyta reprezentatyvia apklausa trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Iš viso 2017 m. gruodžio mėnesį buvo apklausta 3019 vyresnių nei 18 metų respondentų — maždaug po 1000 iš kiekvienos valstybės.