Verslas

2018.09.26 16:28

S. Skvernelis įvardijo, kokiomis priemonėmis bus siekiama mažinti kainas

Vilija Andrulevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.09.26 16:28

Vyriausybė apsisprendė, kokios priemonės bus naudojamos, idant pavyktų didinti verslo konkurenciją, mažinti kainas. Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad viena svarbiausių priemonių, nors ir rekomendacinio pobūdžio, bus tipinės sutartys tarp tiekėjų ir prekybininkų, kurios padėtų išvengti papildomų sąnaudų tiekėjams. „Dar viena iš esminių priemonių – smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas“, – priemones vardija ministras pirmininkas.

„Pirmiausia – galios subalansavimas tarp tiekėjų ir prekybininkų, – komentuodamas vyriausybės numatytas priemones sako S. Skvernelis. – Tai rekomendacinio pobūdžio, tačiau labai svarbios tipinės sutartys, kurios padėtų išvengti papildomų sąnaudų tiekėjams. Turimos mintyje įvairios baudos, papildomi mokesčiai. Reikalingas derybinės galios subalansavimas, kad iš tiekėjų nebūtų reikalaujama tiekti produktus tam tikra fiksuota kaina“.

Labai svarbus, anot premjero, yra ir konkurencijos klausimas: „Kuo didesnė konkurencija, tuo, suprantama, mažesnės kainos. Tai yra susiję su ir koncentracija, ir investicijomis. Lietuva tiek teisine, tiek ekonomine prasminėms yra palanki investicijoms ir tokiu būdu galima didinti konkurenciją.

Dar viena iš esminių priemonių – smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas“.

S. Skvernelio teigimu, bus peržiūrimi biurokratiniai mechanizmai, kurios reikia įveikti, norint atidaryti nedidelę parduotuvėlę. Numatoma, kad bus palengvinamos sąlygos keičiant patalpų paskirtį, jei jos nėra didesnės nei 500 kvadratinių metrų.

Pasak S. Skvernelio, labai svarbi yra ir informacinė sistema, kurioje būtų labai aiškiai matyti, kokią kainos dalį sudaro gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko dalis.

Taip pat neatmetama galimybė, kad nustačius pernelyg didelę konkurenciją atskiruose regionuose ar miestuose, koncentracijos kontrolė juose būtų labiau sugriežtinama.

„Kas ketvirtį vykdysime stebėseną ir vertinsime, ar pasiekėme norimo rezultato“, – apie priemonių, kurias ketinama įgyvendinti vertinimą kalba premjeras.

Tačiau vyriausybėje abejojama, kad kainas mažinti galėtų padėti pridėtinės vertės moksčio (PVM) mažinimas. Tai, anot S. Skvernelio, būtų tinkama priemonė, jei būtų galima užtikrinti, kad sumažėjusį PVM pajus vartotojas, o ne prekybininkas per didesnius pelnus.

E. Genio/LRT nuotr.

Pamirštamas vienas itin svarbus veiksnys

LRT.lt jau rašė apie tai, kad, kai kurių ekonomistų teigimu, valstybė gerai neišnaudoja jau turimų priemonių, kurios galėtų turėti įtakos kainoms. Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad tuo, jog atsirastų konkurencija, pirmiausia turi rūpintis Konkurencijos tarnyba.

„Suteikti kažkokias lengvatas, specialiai diskriminuoti kelias atrodo gal ir viliojantis, bet taip galima privirti dar daugiau košės. Geriau yra ne privirti daugiau košės, o stengtis kaip įmanoma labiau didinti konkurenciją, kam ir turime Konkurencijos tarnybą. Reikalingas ne tiek sąlygų lengvinimas, kiek stebėjimas, kad nebūtų kliūčių laisvai konkurencijai“, – pažymi Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, pamirštamas vienas labai svarbus veiksnys – teisinis, mokestinis neapibrėžtumas yra pats blogiausias dalykas verslui, turintis įtakos kainoms: „Kodėl prekės ir paslaugos Lietuvoje yra brangesnės nei Vokietijoje? Todėl, kad Vokietijoje verslas žino, jog savo verslo modelį panašiomis arba tokiomis pačiomis sąlygomis jis veikiausiai vykdys ir po penkerių ar 10 metų.

Lietuvoje aplinka yra labai neapibrėžta, o dėl to reikalaujama grąža yra didesnė. Jei, tarkime, investuotojas Vokietijoje tenkinasi 4–6 proc. grąža, Lietuvoje jis reikalaus 10–12 proc. Vien dėl didesnės grąžos reikalavimo kainos Lietuvoje bus didesnės. Ką dar gali padaryti, tai didinti mokestinį, teisinį stabilumą.“

BNS nuotr.

Nedirbti savaitgaliais nori ne tik prekybos tinklų darbuotojai

Laikoma, kad didžiųjų prekybos tinklų darbo ribojimas sekmadieniais galėtų būtų įrankis mažinti kainas, nes tai padėtų rinkoje labiau įsitvirtinti mažiesiems prekybininkams. Tačiau tokia teorija nuo pradžių sulaukė nemažai prieštaravimų, be to, nedirbti savaitgaliais nori ne tik prekybos tinklų darbuotojai.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas tikino, kad tai kaip tik padidintų kainas ir priverstų darbdavius atsisakyti tūkstančių darbo vietų: „Jei būtų priimtas sprendimas drausti sekmadieniais, tektų kalbėti apie mažiausiai 3-4 tūkst. sumažėjusių darbo vietų vien tik tiesiogiai didžiuosiuose prekybos tinkluose. Darbo vietų taip pat mažėtų ir susijusiose objektuose.

Kadangi tai yra segmentinis ribojimas, išskiriant tam tikrą verslo dydį ir rūšį, tai yra konkurencijos ribojimas. Nė vienoje šalyje nebuvo taip, kad, ribojant konkurenciją, kainos mažėtų. Jos gali tik padidėti.“

Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė priminė, kad pirminė daugiau nei prieš dešimtmetį iškelta prekybos tinklų nedarbo sekmadieniais idėjos prasmė buvo prekybos darbuotojų galimybė šventes ir sekmadienius leisti su šeima.

„Vyriausybė turėtų ieškoti smulkiojo verslo skatinimo mechanizmų, tačiau visi darbuotojai – lygūs, todėl mes pasisakome už tai, kad sekmadieniais ar per šventes turėtų nedirbti visi. Tai yra susiję su šeimos ir darbo santykių derinimu – vienu ES prioritetų. Nebegali žmogus vergauti, dirbti iki pat išnaktų be oraus atlyginimo ir dar neturėti laisvos dienos pabūti su šeima“, – LRT.lt sako LPSK vadovė I. Ruginienė.

Be to pašnekovė pabrėžė, kad kai tik pradedama kalbėti apie nedarbą sekmadieniais ar kitokį sąlygų darbuotojams pagerinimą, prekybininkai visuomet grasina atleidimais, tačiau tai nepagrįsi grasinimai, mat prekybos sektorius yra pirms pagal darbuotojų trūkumą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt