Verslas

2018.09.26 16:10

Patvirtintas kovos su kylančiomis kainomis planas: aštriausių pasiūlymų nebeliko

Viktorija Chockevičiūtė, DELFI.lt2018.09.26 16:10

Trečiadienį vyriausybė apsvarstė planą, kaip didinti konkurenciją maisto produktų srityje bei kaip apsaugoti didinamą vartotojų perkamąją galią.

Kol kas planas nėra visiškai detalus. Jame numatyta pavesti įvairiausioms ministerijoms surinkti ar išanalizuoti situaciją bei siūlomas priemones. Tačiau plane jau nebematyti daugiausia diskusijų sukėlusių punktų: prekybos laiko ribojimo bei valstybinių vaistinių ar alkoholio parduotuvių.

Neatsisakoma minčių peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją tam tikrose vietovėse, o esant poreikiui ir ją labiau riboti. Taip pat svarstoma taikyti mokestinę paskatą gyventojams, perkantiems maisto produktus turgavietėse, šeimos tipo parduotuvėse ir panašiose smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse.

Be visa to, ruošiamasi rinkti sutarčių tarp didžiųjų prekybos tinkų ir maisto produktų tiekėjų duomenis ir juos analizuoti, reikšmingai sumažinti administracinę naštą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams.

Plane nurodoma, vyriausybės siūlomais sprendimais siekiama Lietuvos gyventojus apsaugoti nuo nepagrįstų kainų pokyčių maisto produktų gamybos ir prekybos grandinėje rizikos. Užduočių, ruošiant detalesnes priemones, pateikta įvairiausioms ministerijoms ir institucijoms. Procesas, panašu, gali užsitęsti iki 2019 vasario 15 dienos.

DELFI pateikia vyriausybės paruoštą priemonių planą.

Iki lapkričio 1 dienos numatyta:

Ūkio ministerija turi parengti tipines sutarčių tarp maisto produktų tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, apimančias subalansuotas abiejų pusių teises ir pareigas, kurias rekomenduojama įtraukti į verslo subjektų tarpusavio sutartis, t. y. paruošti gerosios praktikos sąrašą ir tuo pačiu paruošti blogosios praktikos sąrašą, kurios neatitinka etiškų ir sąžiningų verslo subjektų tarpusavio santykių ir kurių nerekomenduojama įtraukti.

Taip pat Ūkio ministerija turi pateikti vyriausybei teisės aktų projektus dėl institucijos, kuri būtų įgaliota, be kitų funkcijų dar ir rinkti sutarčių tarp didžiųjų prekybos tinkų ir maisto produktų tiekėjų duomenis ir juos analizuoti, stebėti, kiek gerosios praktikos ir blogosios praktikos sąlygų įtraukiama į sutartis tarp didžiųjų prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų, reguliariai skelbti apibendrintus atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenis, didinti rinkos dalyvių, vartotojų sąmoningumą. Turi pateikti ir tokius teisės aktų projektus, kuriais būtų stiprinami Konkurencijos tarybos veikla ir įgaliojimai. Numatyti galimybę pirkimuose įvertinti pirkimo iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų kriterijų, tarp jų – teritorinio pobūdžio kriterijų. Ir taip tobulinti viešųjų pirkimų teisinę bazę.

BNS nuotr.

Kartu su Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis ministerijomis, Ūkio ministerija turės pateikti Vyriausybei teisės aktų projektus, skirtus reikšmingai sumažinti administracinę naštą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Dviese su Žemės ūkio ministerija, įtraukiant savivaldybių administracijas, turės pateikti vyriausybei pasiūlymus dėl priemonės sukūrimo siekiant paskatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis deryboms su prekybos tinklais.

Taip pat Ūkio ministerija turės kooperuotis su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir Konkurencijos taryba. Su „Investuok Lietuvoje“ Ūkio ministerija turės sutelkti žmogiškuosius išteklius ir proaktyviai skatinti potencialius užsienio investuotojus (daugiau kaip 10 subjektų), užsiimančius mažmeninės prekybos veikla, plėsti verslą investuojant Lietuvoje. Su Konkurencijos taryba peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją šalies administracijos vienetuose ir pateikti vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai siekiant didesnio konkurencingumo.

Žemės ūkio ministerija turės pateikti vyriausybei teisės aktų projektus dėl viešojo informacinio portalo, kuriame būtų numatyta skelbti svarbiausių maisto produktų kainas gamybos ir prekybos grandinėje. Tai yra ūkininkų parduodamos produkcijos vidutinę kainą, perdirbėjų kainą bei skirtinguose prekybos tinkluose parduodamos produkcijos kainą. Papildomai norima reguliariai skelbti apibrėžto maisto produktų prekių krepšelio kainą skirtinguose prekybos tinkluose.

Finansų ministerija turės pateikti vyriausybei teisės aktų projektus dėl mokestinės paskatos, leidžiančios gyventojams susimažinti apmokestinamąsias pajamas apsiperkant maisto produktus smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose (šeimos tipo parduotuvės, turgavietės ir pan.).

Teisingumo ministerijai turės pateikti informaciją dėl vartotojų teisių apsaugos būklės ir pasiūlymus, kaip sustiprinti vartotojų teisių apsaugą.

BNS nuotr.

Prekybininkų atstovas: kainos nuo šių priemonių nemažės

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas dar prieš išeinant posėdžiaujantiems ministrams tikino, kad kuriamos administracinės kliūtys ir biurokratinė našta ne tik neprivilios kitų didžiųjų prekybos tinklų į Lietuvą, bet ir tikrai neturės įtakos kainų mažėjimui ar Lietuvos investicinio patrauklumo didinimui.

„Mažėjanti konkurencija arba ribojimo konkurencija, tikėtina, gali duoti kainų didėjimo efektą. Ir nebūtinai tas didėjimas įvyks pas tuos, kuriuos apribos. Tai mus kaip pirkėjus apribos galbūt kažkur rinktis pigesnę prekę, nes nukreipiama ir skatinama rinktis mažesnes parduotuves ar turgus. Ir dalis žmonių, tikėtina, gali apsigauti ir nueiti į tą segmentą, bet labai paprastai pasitikrinkime. Kainos tose mažose parduotuvėse, turguose, degalinėse yra mažiausiai 20 proc. didesnės nei pas didelius prekybininkus. Tai elementari ekonominė logika“, – kalbėjo jis.

L. Vilimas norėtų, kad ne tik prekybos sektorius būtų analizuojamas dėl konkurencijos, bet ir kiti sektoriai. „Tikimės, kad tos institucijos, kurios nurodymus gavo tarsis ir konsultuosis, priims mūsų poziciją ir argumentus. Galbūt bendromis jėgomis bus priimti racionalūs visiems tinkantys procesai“, – žurnalistams teigė jis.

Be to, jis prideda, kad numatoma teikti tik rekomenduojamojo pobūdžio sutarčių tarp tiekėjų ir prekybininkų sutartis. Pasak jo, svarbiausia, kad tai netaptų privalomu dalyku – vadovautis, tam tikru nustatytu šablonu sudarant sutartis – tuomet rekomenduojamojo tipo sutartys nėra blogai. Kai kurios vyriausybės numatytos priemonės gali reikšti, kad tam tikrose vietovėse esant didelei vieno prekybos tinklo koncentracijai, jam gali tekti uždaryti kelias parduotuves. Anot L. Vilimo, neįmanoma liepti prekybininkui uždaryti vieną ar kitą parduotuvę.

L. Vilimas, BNS nuotr.

„Aš iš tiesų tikrai nelabai įsivaizduoju, ar įmanomi tokie sprendimai, kad kažkas būtų priverstas, didelis ar mažas, užsidaryti parduotuvę, nes tai prasilenktų su Konstitucijoje įtvirtintomis laisvėmis. Koks tikslas, ar tai ištirti ir žinoti, kiek kokiame valstybės valdomame administraciniame vienete, kokia dalis vieno prekybos tinklo, tą įmanoma padaryti. Ką vyriausybė su tokia informacija darys, kol kas nežinau“, – kalbėjo L. Vilimas. L. Vilimo teigimu, 5 prekybos tinklai dalinasi virš 70 proc. maisto prekių ir gėrimų rinkos.

Vidutiniškai maisto prekių ir gėrimų prekybos marža siekia apie 20 proc. DELFI pateikia vyriausybės paruoštą priemonių planą. Iki lapkričio 1 dienos numatyta: Ūkio ministerija turi parengti tipines sutarčių tarp maisto produktų tiekėjų ir prekybos tinklų sąlygas, apimančias subalansuotas abiejų pusių teises ir pareigas, kurias rekomenduojama įtraukti į verslo subjektų tarpusavio sutartis, t. y. paruošti gerosios praktikos sąrašą ir tuo pačiu paruošti blogosios praktikos sąrašą, kurios neatitinka etiškų ir sąžiningų verslo subjektų tarpusavio santykių ir kurių nerekomenduojama įtraukti.

Taip pat Ūkio ministerija turi pateikti vyriausybei teisės aktų projektus dėl institucijos, kuri būtų įgaliota, be kitų funkcijų dar ir rinkti sutarčių tarp didžiųjų prekybos tinkų ir maisto produktų tiekėjų duomenis ir juos analizuoti, stebėti, kiek gerosios praktikos ir blogosios praktikos sąlygų įtraukiama į sutartis tarp didžiųjų prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų, reguliariai skelbti apibendrintus atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenis, didinti rinkos dalyvių, vartotojų sąmoningumą. Turi pateikti ir tokius teisės aktų projektus, kuriais būtų stiprinami Konkurencijos tarybos veikla ir įgaliojimai.

Numatyti galimybę pirkimuose įvertinti pirkimo iš smulkaus ir vidutinio verslo subjektų kriterijų, tarp jų – teritorinio pobūdžio kriterijų. Ir taip tobulinti viešųjų pirkimų teisinę bazę. Kartu su Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir kitomis ministerijomis, Ūkio ministerija turės pateikti vyriausybei teisės aktų projektus, skirtus reikšmingai sumažinti administracinę naštą smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Dviese su Žemės ūkio ministerija, įtraukiant savivaldybių administracijas, turės pateikti vyriausybei pasiūlymus dėl priemonės sukūrimo siekiant paskatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis deryboms su prekybos tinklais. Taip pat Ūkio ministerija turės kooperuotis su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir Konkurencijos taryba.

Su „Investuok Lietuvoje“ Ūkio ministerija turės sutelkti žmogiškuosius išteklius ir proaktyviai skatinti potencialius užsienio investuotojus (daugiau kaip 10 subjektų), užsiimančius mažmeninės prekybos veikla, plėsti verslą investuojant Lietuvoje.

Su Konkurencijos taryba peržiūrėti prekybos tinklų koncentraciją šalies administracijos vienetuose ir pateikti vyriausybei teisės aktų projektus, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai siekiant didesnio konkurencingumo. Žemės ūkio ministerija turės pateikti vyriausybei teisės aktų projektus dėl viešojo informacinio portalo, kuriame būtų numatyta skelbti svarbiausių maisto produktų kainas gamybos ir prekybos grandinėje. Tai yra ūkininkų parduodamos produkcijos vidutinę kainą, perdirbėjų kainą bei skirtinguose prekybos tinkluose parduodamos produkcijos kainą.

Papildomai norima reguliariai skelbti apibrėžto maisto produktų prekių krepšelio kainą skirtinguose prekybos tinkluose. Finansų ministerija turės pateikti vyriausybei teisės aktų projektus dėl mokestinės paskatos, leidžiančios gyventojams susimažinti apmokestinamąsias pajamas apsiperkant maisto produktus smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose (šeimos tipo parduotuvės, turgavietės ir pan.). Teisingumo ministerijai turės pateikti informaciją dėl vartotojų teisių apsaugos būklės ir pasiūlymus, kaip sustiprinti vartotojų teisių apsaugą.

Iki 2019 metų sausio 1 dienos numatyta:

Ūkio ministerija turės išanalizuoti, kiek efektyvi priemonė, kurią įgyvendinus būtų atskirta prekybos tinklų teikiama paslauga tiekėjams dėl prekių pardavimo (t. y. dėl vietos lentynoje suteikimo) nuo rinkodaros paslaugų.

Kartu su Finansų ministerija, Ūkio ministerija turės išanalizuoti, kiek efektyvi priemonė, kurią įgyvendinus būtų numatyta pareiga prekybos tinklams vesti apskaitą išskiriant operacijas, susijusias su prekybos tinklo firminės produkcijos vartotojams pardavimu ir tiekėjų produkcijos vartotojams pardavimu. Turės būti numatyta ne tik priemonė, kaip tuos duomenis analizuoti ir tai galinti daryti institucija.

O kartu su Konkurencijos taryba reikės išanalizuoti, kiek efektyvi priemonė, kurią įgyvendinus tiekėjų produkcijai, parduodamai vartotojams, prekybos tinklai netaikytų didesnės maržos nei parduodant prekybos tinklo firminę produkciją vartotojams analogiškų produktų segmente.

Žemės ūkio ministerija iki naujų metų kartu su Nacionaline žemės tarnyba turės išanalizuoti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimo efektyvumą.

Iki 2019 m. vasario 15 dienos numatyta:

Žemės ūkio ministerija turės ypač išsamiai išanalizuoti maisto kainų tendencijas ir jų priežastis per 2018 m. spalio–2019 m. sausio mėnesius ir pateikti vyriausybei išvadas.

Plano pabaigoje pažymėta, kad ministerijos rengiant teisės aktų projektus turės proaktyviai vesti dialogą su vyriausybės socialiniais partneriais.