Verslas

2018.09.25 13:29

S. Jakeliūnas atsakė krizės tyrimo kritikams: tikslas nėra nubausti kaltuosius

Edgaras Savickas, DELFI.lt2018.09.25 13:29

Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo tikslas nėra rasti ir nubausti kaltuosius, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nario teigimu, tyrimo tikslas yra suprasti: pirma, kodėl Lietuva patyrė tokį gilų ekonominį nuosmukį; antra, kodėl nebuvo jam pasirengusi; trečia, padėti pasirengti kitoms krizėms.

„Tam tikri sprendimai jau yra priimti. Lietuvos bankas vykdo atsakingesnę komercinių bankų priežiūrą, tačiau dėl vartotojų teisių apsaugos, mano manymu, daroma nepakankamai. Dėl visų naujų „šešėlinių“ institucijų (skolinimo platformų), kurios formuojasi, yra naujos rizikos. Švedijos bankų koncentracija Lietuvoje išlieka per didelė ir tai gali būti viena iš temų, kurią reikės detalizuoti.

Kita sritis – fiskaliniai veiksmai, vyriausybės ir Seimo sprendimai dėl mokestinės politikos, dėl išlaidų, rezervų kaupimo. Čia taip pat yra daug ką nuveikti, nes labai populiaru mažinti mokesčius, didinti išlaidas. Ši vyriausybė taip pat dalinai tuo pasižymi. Manau, taip yra dėl to, kad nebuvo išsamaus ir sisteminio krizės priežasčių apibendrinimo“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Jakeliūnas.

Jis, be kita ko, atsakė į kai kurias viešojoje erdvėje pasirodžiusias tyrimo interpretacijas.

Pavyzdžiui, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis yra sakęs, kad „Krizės tyrimas – asmeninė S. Jakeliūno kova prieš G. Nausėdą“, Mykolas Majauskas teigė, kad „Tai yra nesąmonė“, Andrius Kubilius tyrimą vadino inkvizicija.

A. Kubilius, BNS nuotr.

S. Jakeliūnui užkliuvo ir LRT žurnalistės Nemiros Pumprickaitės rugsėjo 23 dieną transliuotoje laidoje „Savaitė“ pateiktas apibūdinimas, jog „Tyrimas nukreiptas prieš A. Kubilių ir I. Šimonytę“.

„Galbūt tai yra remiantis sena nutarimo versija, kurioje buvo tos pavardės įrašytos. Nutarimas, kuris yra patvirtintas Seime šių metų kovo 29 dieną, nieko bendro su tomis pavardėmis neturi. Tai yra klaidinga ir tendencinga informacija“, – sakė S. Jakeliūnas.

Jis taip pat priminė LVŽS 2016 metų Seimo rinkimų programoje buvusį įsipareigojimą užbaigti pradėtus krizės Lietuvoje tyrimus ir paskelbti jų išvadas.

„Epizodiniai tyrimai buvo atliekami tiek Seimo BFK, tiek analogiškame Švedijos parlamento komitete, tačiau nei jų statusas, nei išvados neturėjo įtakos sisteminiams politiniams vertinimams ir sprendimams Lietuvoje“, – sakė S. Jakeliūnas.

Pristatė savo biografiją

S. Jakeliūnas pabrėžė, kad yra finansų (ypač – draudimo srities) ekspertas, bet ne ekonomistas. Jis priminė, kad yra baigęs magistro studijas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Savo veikloje S. Jakeliūnas daug dėmesio skyrė globalios ir lietuviškos krizės ištakų ir priežasčių analizei, yra publikavęs daugiau nei 200 straipsnių šiomis temomis, parašęs arba išvertęs keturias knygas.

Krizės tyrimą atliekantis Seimo BFK įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.

Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.

Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt