Verslas

2018.09.24 16:01

D. Grybauskaitė ragina mažinti kainas didinant konkurenciją

ELTA2018.09.24 16:01

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Seimui teikia keturių įstatymų paketą, kurie, jos įsitikinimu, turės tiesioginę įtaką kainoms. Juose numatoma, kad priimant svarbius teisės aktus būtų privaloma įvertinti daromų pakeitimų poveikį konkurencijai. Taip pat siekiama, kad baudų už konkurencijos pažeidimus nebūtų įmanoma išvengti, pačios baudos už klaidinamą reklamą ar informaciją bei kainas didinamos.

Pirmadienį šalies vadovė taip pat susitiko su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku aptarti augančių kainų problemą bei konkurencingumo didinimą.

D. Grybauskaitės teigimu, žmones pagrįstai piktina neadekvačiai didėjančios ir klaidinamos prekių bei paslaugų kainos. Kai žmonėms siūlomas gydomasis vanduo, neturintis tokių savybių, kai perkant pigų skrydį bilieto kaina išauga dvigubai, kai biurų patalpos pardavinėjamos kaip butai – tokie atvejai mūsų rinkoje pernelyg dažni.

Šalies vadovės įsitikinimu, pagrindinis ir patikimas būdas išvengti apgaudinėjimo – didinti sąžiningą konkurenciją, neleisti verslui piktnaudžiauti dominuojama padėtimi ir išvengti atsakomybės už prasižengimus.

Prezidentės teikiamose Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisose baudas numatyta susieti su įmonės pajamomis – iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Už pakartotinai padarytą pažeidimą – iki 6 proc. pajamų, bet ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Dabar maksimali Reklamos įstatyme numatyta bauda – 8 688 eurai. Maksimalios baudos už nesąžiningą veiklą nėra fiksuotos.

Konkurencijos įstatymo pataisomis įtvirtinant baudos neišvengiamumą siekiama, kad bauda visais atvejais būtų sumokama iš karto arba pateikiama jos dydį atitinkanti banko arba kitos finansinės institucijos garantija.

Konkurencijos tarybos nutarimo skundimas teisme negali virsti galimybe vilkinti atsiskaitymą ar išvengti atsiskaitymo su valstybe. Kaip teigia Prezidentės komanda, šiuo metu nusižengę verslininkai įpareigojami sumokėti baudą per tris mėnesius, bet, apskundę Konkurencijos tarybos nutarimą teismui, vilkina procesą dvejus trejus metus, sumokėdami vos 30 eurų žyminį mokestį visam bylinėjosi laikotarpiui.

Taip pat, D. Grybauskaitės teigimu, kol kas nėra atsakingai analizuojama, ar naujai priimami teisės aktai neriboja konkurencijos, nors bet koks konkurencijos ribojimas sudaro galimybes tiesiogiai sąlygoti prekių ir paslaugų kainų augimą. Teisėkūros pagrindų įstatyme prezidentė siūlo aiškiai apibrėžti, kada teisės aktų poveikio vertinimas konkurencijai yra privalomas dar ankstyvame teisėkūros etape. Pasak D. Grybauskaitės, toks vertinimas leistų nustatyti, ar teisės aktas nedarytų žalos vartotojams ir visai valstybės ekonomikai. Šį vertinimą atlikti šalims narės rekomenduoja ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare yra Lietuva.

E. Genio/LRT nuotr.

„Prezidentė mano, kad Konkurencijos taryba daro savo darbą, kokį privalo daryti, prižiūri konkurencinę aplinką, dialogo metu išsakomos ir tam tikros pastangos. Ji vertina, kad tai yra gerai veikianti institucija. Tačiau sritis yra dinamiška, reikia tobulinti įstatymus, ir tai mes darome kartu“, – po D. Grybauskaitės ir Konkurencijos tarybos vadovo susitikimo sakė prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė.

Kaip po susitikimo sakė Š. Keserauskas, prezidentės teikiamus siūlymus vertina labai gerai.

„Kainų negalima numušti kaip pakračius termometrą. Taip rinka neveikia. Siūlomą įstatymų paketą vertiname labai gerai. Konkurencija turi tiesioginį poveikį kainoms. Jeigu jos nėra – kainas galima kelti aukštai. Kartais įstatymų kūrėjai žino, kad jų teisės aktai ribos konkurenciją, ir juos tiesiog nuslėpdavo, kartais tai darydavo iš nežinojimo. Dabar bus galima tiesiogiai klausti, koks bus poveikis.

Baudos dydis taip pat labai svarbu, jos turi būti atgrasančios, taip pat – neišvengiamos arba beveik neišvengiamos. Įmonės turi ir galimybių dingti nesumokėjusios baudos“, – kalbėjo Š. Keserauskas.

Pasak tarybos vadovo, jis yra išsakęs per susitikimus su politikais ir pakartojo pirmadienio susitikime su D. Grybauskaite, kad yra Konkurencijos taryboje pasiektas lygis, kai norint padaryti kažką daugiau, reikia arba daugiau žmonių, arba kelti darbuotojų kvalifikaciją.

„Tai klausimas jau politinis, kiek dėmesio skiriama konkurencijos skatinimui. Tai – ne tik pinigai, bet apskritai dėmesys, ištekliai kaip institucijai“, – sakė Š. Keserauskas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas Eltai teigė, kad baudos prekybininkams ir taip yra didelės, o ar šios pataisos būtų naudingos, bus galima komentuoti tik jas atidžiau išnagrinėjus.

„Baudų dydis ir dabar yra labai didelis. Bent jau mūsų (asociacijos. – ELTA) įmonėse, jei būtų pritaikyta 10 proc. nuo apyvartos bauda, tai čia ne viena įmonė užsidarytų, net ir didžiosios. Dėl to tas baudų dydis nebuvo esminis mums, kaip prekybos sektoriui, klausimas. Mums labai svarbu, kad tokios žmogiškos klaidos kaip etikečių ar kvitų neatitikimas, būtų išskirtos – kur yra žmogaus, darbuotojo klaida, o kur įmonės strategija apgaudinėti žmones. Iki šiol tai nebuvo atskirta. Dėl visko, nesvarbu, ar kasininko klaidos, ar dar kažkieno, labai didelė atsakomybė tenka įmonei. Tai mums nepatiko, nes negalime užtikrinti, kad darbuotojai kaip robotai dirbs be klaidų. Aš norėčiau tikėti, kad tai kažkiek atsispindės ir įstatymo projektuose“, – Eltai komentavo L. Vilimas.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis kiek anksčiau Eltai teigė, kad Lietuvoje didesnė problema yra nepakankama perkamoji galia bei nepakankamai didelės gyventojų pajamos.

BNS nuotr. „Tikrai būtų sunku pasakyti, kad vyksta kažkas nedoro, nepagrįsto. Prie tokio atlyginimų augimo infliacija turėtų būti gerokai didesnė, bet matome, kad ji sumažėjusi – beveik dvigubai mažesnė nei pernai. Dėl to, manau, ir su tomis priemonėmis (bandant pažaboti kainas. – ELTA) reikėtų per daug neįsisiūbuoti“, – kalbėjo N. Mačiulis. Kai kurios priemonės, anot jo, vis dėlto būtų sveikintinos. Ypač tos, kurios liečia konkurencijos skatinimą, užtikrinimą, Konkurencijos tarybos galių didinimą, Konkurencijos įstatymo peržiūrėjimą. „Tai priemonės, galinčios užtikrinti didesnę konkurenciją ateityje ir pagrįstą kainų lygį“, – teigė ekonomistas. Pasak jo, dirbtinėmis priemonėmis bandant veikti kainas, konkurencija kaip tik būtų mažinama, o labai suvaržius konkurenciją ir veiklos sąlygas kai kurie prekybos tinklai galėtų išvis nuspręsti pasitraukti. Prezidentė D.Grybauskaitė griežtinti baudas už klaidinamą reklamą, jų dydį susiejant su pažeidimą padariusios įmonės metinėmis pajamomis siūlė dar šių metų vasarį. Siūloma, kad dabartiniai įstatymų pasikeitimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d. ELTA jau rašė, kad D. Grybauskaitė šioje Seimo rudens sesijoje siūlys priemones konkurencingumui ir vartotojų apsaugai didinti. Šalies vadovės planuose – Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisos, kurios įpareigos rengiamus teisės aktus vertinti per konkurencingumo prizmę ir taip pažabos politikų populistinius užmojus uždarinėti mažas vaistines ar steigti valstybinius verslus. Taip pat bus teikiamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo bei Reklamos įstatymų pataisos, Eltą informavo Prezidentės spaudos tarnyba. Šie pakeitimai stiprins sąžiningą konkurenciją ir užtikrins geresnę vartotojų teisių apsaugą, taip pat bus siūloma sugriežtinti baudas už žmonių apgaudinėjimą ir klaidinamą reklamą. Konkurencijos įstatymo pataisos neleis nesąžiningiems verslininkams išsisukti nuo paskirtų baudų perkeliant savo verslą į užsienį ar tyčia subankrutuojant.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt