Verslas

2018.09.20 10:10

Po antstolių prabilo žemės matininkai: norėtų didinti įkainius

Vytautas Venslaviškis, DELFI.lt2018.09.20 10:10

Po antstolių, mėginusių įrodyti, kad jų atlygis niekuo neišsiskiriantis, eilėje – žemės matuotojai. Nors matininkų įkainiai gyventojams atrodo ir taip dideli, jau kalbama, kad jie turėtų augti.

Tiesa, brangimo priežastys vardinamos skirtingos. Aukščiausi kadastrinių matavimų įkainiai išlieka Vilniuje, nes čia mokiausia rinko, o periferijoje juos iškelia specialistų stygius.

Dar daugiau nerimo užsakovams turėtų kelti padažnėjusios žemės sklypų kadastrinių matavimų klaidos. Tvirtinama, kad pastaruoju metu ginčai dėl žemės nuosavybės daug dažniau persikelia į teismą, nes suprastėjo specialistų kompetencija.

Šoka pagal matininko dūdelę

Pastaruoju metu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirmojo hektaro matavimas vidutiniškai kainuoja apie 180–200 eurų, o papildomi kiti – po 30 eurų. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkui, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkui Vytautui Buivydui atrodo, kad matininkų įkainiai aukštoki, bet jis pasitiki rinkos savireguliacija.

„Po euro įvedimo šoktelėjo kainos visuose sektoriuose. Aišku, jei koks matininkas dirbtinai iškeltų įkainius, matyt, neturėtų klientų. O pasirinkus pigiai dirbančiuosius galima nusivilti darbo kokybe. Didelė problema, kad kartais užsakymo išpildymo tenka laukti pusmetį ir net metus. Susidaro įspūdis, kad matininkai dabar turi per daug užsakymų. Tai leidžia didinti įkainius, o neretai galbūt ir atsainiau dirbama“, – DELFI svarstė jis.

V. Buivydo nuomone, pastaroji tendencija vėliau turės atslūgti, nes dabar ūkininkai masiškai užsisakinėja nuomojamos valstybinės žemės kadastrinius matavimus – juos skubina nerimas, kad gretimų sklypų savininkai gali greičiau susitvarkyti dokumentus, ir nebeliks reikiamo ploto žemės. Tuomet tektų tenkintis kuklia pinigine kompensacija.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininko Gintaro Nagulevičiaus pastebėjimu, kadastrinių matavimų įkainiai buvo nukritę tik ekonominės krizės metu. Vis tik jis dažniau sulaukia žmonių skundų ne dėl jų dydžio, o dėl matuojamos žemės trūkumo, dėl matininkų nesutarimų su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) ir kt.

„Įkainiai jau kurį laiką yra panašūs ir žmonės ne taip skausmingai reaguoja, nes mano, kad išlaidos už matavimus yra investicija į turtą. Be to, jie dažniausiai ir neturi pasirinkimo. Didžiausia problema, kad išliko senas stereotipas: užsakovai šoka pagal matininko dūdelę. O turėtų būti atvirkščiai. Žmonės ne visada žino, už ką moka pinigus. Kartais jie sutapatina matininkus su NŽT. Pavyzdžiui, kartais matininkas padaro klaidų, užsakovui aiškina, kad matavimų esą netvirtina tarnyba, ir gali paimti pinigus už savo neprofesionalumą“, – DELFI kalbėjo LŽSS pirmininkas.

Matininkai nepatenkinti įkainiais

Užsakovus stebinantys žemės matavimo įkainiai pačių matininkų neguodžia. DELFI jie tikino, kad šiame sektoriuje kainos dėl euro įvedimo nebuvo stipriai padidintos. Pavyzdžiui, sodo sklypo matavimas kai kur galėjo pabrangti nebent apie 30 eurų.

„Nepasinaudojome euro įvedimu įkainiams didinti. Jie dabar tiek neišaugę, kad matininkai galėtų pragyventi. Ar 190 eurų kartą sumokėti už sodo sklypo matavimą yra didelė kaina? Manau, kad maža“, – tvirtino Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos (LGMS) valdybos pirmininkas Arvydas Žižiūnas.

Matininkai savo atlygį skaičiuoja atsižvelgdami į atstumą iki objekto bei jo matavimo sudėtingumą. Pavyzdžiui, jei sklypo riba eina ties upeliu, gali tekti sumokėti brangiau, sudėtingiau darbus atlikti ir miškuose. Be to, įkainius kelia ir brangūs specialisto naudojami instrumentai, kurie turi būti kokybiški.

Sukelia sumaištį

Pagrindiniuose šalies miestuose kainų auginti neleidžia didžiulė matininkų konkurencija, tačiau kita situacija gali susiklostyti rajonuose, kuriuose dirba, pavyzdžiui, po porą specialistų. Pačios brangiausios paslaugos yra Vilniuje. Jeigu Kaune 15 arų ploto namų valdos matavimas gali kainuoti apie 200–240 eurų, tai sostinėje kaina kyla iki 300 eurų.

„Per mažai patirties turintys specialistai bando numušti kainas ir sukelia sumaištį. Topografinė nuotrauka gali kainuoti 190–240 eurų, o ją pasiūlo atlikti už 100 eurų ir automatiškai pridaro broko. Mūsų specialybėje būtinas tikslumas ir konkretumas, negalima iš to daryti pajuokos“, – dėstė A. Žižiūnas.

Pasak jo, daliai žmonių matininkų įkainiai atrodo dideli, nes tokios ekonominės realijos – toli gražu ne visi uždirba pakankamai lėšų, kad galėtų sumokėti už savo nuosavybės išmatavimą bei įforminimą.

Daugėja teismų

„Pastebiu įkainių kilimo tendenciją, nes labai padaugėjo teisinių procesų. Mano nuomone, problemų negali išspręsti NŽT, kuri pasiūlo kaimynams savo vaidus perkelti į teismą. Suprastėjo ir matininkų kompetencija. Specialistų parengimas silpnėja, o dviejų metų patirties, kad savarankiškai galėtum dirbti rinkoje, nepakanka. Pakiša koją jaunimo noras greitai užsidirbti. Mus praktiškai suskaldė, kad dirbtume pavieniui. Būtų geriau, jei darbus atliktų ne vieną matininką turinti įmonė“, – svarstė LGMS valdybos pirmininkas.

A. Žižiūno pastebėjimu, žemės grąžinimas eina į pabaigą, todėl matininkų mums užtektų. Anot jo, reikia „sudėlioti į spinteles“ vienas kitam prieštaraujančius teisės aktus, kurie esą neleidžia gerai atlikti darbo. Jis neatmeta varianto, kad matininkų įkainius galėtų nustatyti ir valstybė, tuomet visiems būtų daugiau aiškumo.

Nauja karta nepaiso senųjų tvarkos

G. Nagulevičius abejoja, kad valstybinis reglamentavimas dabar besuspėtų duoti naudos, nes daugelis žemės savininkų jau turi kadastrinius matavimus: „Dar neturiu aiškios nuomonės. Gal ir būtų geriau, bet reikia įvertinti ir kitą medalio pusę – nustačius įkainius privatus matininkas, matyt, galėtų atsisakyti važiuoti į Lietuvos pakraštį, nes jam neapsimokėtų.“

V. Buivydo nuomone, matininkų pakanka ir geriausia, kai jie konkuruoja rinkoje. Jis siūlo tinkamą matininką pasirinkti pagal draugų rekomendacijas, ar pažiūrėti atsiliepimus internete.

„Anksčiau galima buvo pastebėti, kad matininkai lyg ir dalinasi teritorijomis. O dabar nauja karta to nebepaiso. Pastebėjau, kad tokie jauni matininkai yra lankstesni, labiau laikosi terminų ir taiko šiek tiek mažesnes kainas nei stambesnių įmonių atstovai, dalyvaujantys viešųjų pirkimų konkursuose. O klaidų padaro ir jaunesni, ir vyresni specialistai“, – sakė ŽŪR vicepirmininkas.