Ginčas Trišalėje taryboje dėl minimalaus mėnesinio atlygio (MMA) antradienį baigėsi be rezultatų – dėl vieno dydžio nesutarta. Naują MMA turės nustatyti vyriausybė, minima suma – 430 eurų. Kai kurie ekonomistai pažymi, kad diskusijos apie MMA kėlimą yra labiau politinės, taip pat akcentuojama, kad toks atlygio pakėlimas, ypač kalbant apie atskirus mažus regionus, sukels skausmingą poveikį. „Po kiekvieno MMA pakėlimo kelios įmonės regionuose bankrutuoja, ir tai yra faktas“, – sako ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Pasak J. Rojakos, galima išskirti dvi ekonomistų pozicijas dėl MMA kėlimo: viena pusė svarsto, kad tai kenkia ekonomikai, kita pusė tikina, kad nuolatinis MMA didinimas padeda mažinti skurdą, socialinę atskirtį. J. Rojakos nuomone, operuoti tik viena priemone, bandant kovoti su šiomis problemomis – netikslinga.
Laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Mitalas pabrėžia, kad minimalaus mėnesinio atlygio dydis Lietuvoje, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, jau ir taip yra nemažas, ypač kai kuriuose mažesniuose regionuose.
„MMA ir taip siekia apie 45 procentus vidutinio užmokesčio. Tolesnis jos didinimas padarytų Lietuvą vos ne lydere tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. <...> Daugybė tarptautinių organizacijų pažymi, kad tas dydis galėtų svyruoti apie 30–40 procentų, bet kai jis pradeda peržengti tą ribą, tai gali būti kenksminga ekonomikai“, – teigia Laisvosios rinkos instituto atstovas.
Anot V. Mitalo, siekiant kovoti su skurdu, yra tinkamesnių priemonių.
„Sakymas, kad tai geriausias instrumentas skurdui spręsti ar kovoti su kylančiomis kainomis, yra netikslus argumentas. Su skurdu reikia kovoti tam skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, pašalpomis“, – mano V. Mitalas.
Jo teigimu, reikėtų daugiau dėmesio skirti darbuotojų perkvalifikavimo sistemai, kuri, anot jo, Lietuvoje stringa.
Daugiau apie tai – pokalbio įraše.
