Verslas

2018.09.18 17:11

Mūšis dėl MMA baigtas be rezultatų – vyriausybė siūlo 430 eurų

Pusmetį Trišalėje taryboje trukęs ginčas dėl to, koks kitąmet turėtų būti minimumas, galiausiai baigėsi be rezultatų – dėl vieno dydžio taip ir nesutarta. Naują minimalų mėnesinį atlygį (MMA) turės nustatyti vyriausybė, jos atstovai kalba apie 430 eurų. Tai būtų 30 eurų daugiau nei šiuo metu taikomas 400 eurų dydis. Dėl mokesčių pertvarkos atlyginimas dar bus perskaičiuojamas ir „popieriuje“ didės 28,9 proc., iki 555 eurų.

Trišalė taryba dėl MMA ginčijosi nuo pat gegužės ir veltui. Profesinės sąjungos reikalavo 450 eurų minimumo, vyriausybė ir Lietuvos bankas siūlė 420 eurų, o darbdaviai iš pradžių nesutiko su jokiu didinimu, vėliau nusileido iki 420 eurų varianto.

Antradienį galutiniame posėdyje savo pozicijų Trišalėje taryboje nei viena pusė neapleido, tik vyriausybės atstovai sutiko su kiek didesniu – 430 eurų – minimaliu atlyginimu, nes pasikeitė prognozės. Fiksuotos tokios skirtingos nuomonės ir vyriausybė dėl MMA turės apsispręsti pati.

Premjero patarėjas Lukas Savickas patikino, kad greičiausiai bus nustatytas 430 eurų dydis, po mokesčių pertvarkos, tai sudarys 555 eurus.

„Mes laikomės tos pačios pozicijos, ką teikėme Trišalėje taryboje“, – teigė L. Savickas, paaiškinęs, kad tarybos balsas yra patariamasis, ir galutinį sprendimą vis tiek turėtų priimti vyriausybė.

Apie 430 eurų dydį jau buvo užsiminęs ir premjeras.

Vyriausybė padidino savo statymą, bet kompromisas netiko

„Vyriausybė, ką ir prieš tai sakė, nuosekliai laikosi skaičiavimo formulės, pagal kurią jau kartą buvo paskaičiuota MMA, ir įvertina tuos rodiklius, kurie aptarti. Pagal patikslintas Finansų ministerijos prognozes matome, kad vidutinis darbo užmokestis auga, jis pasikeitė ženkliai, lyginant su gegužės duomenimis, kada buvo teiktas pasiūlymas dėl 420 eurų, todėl šiai dienai keičiasi ir pats dydis. Mūsų pozicija šiai dienai yra 430 eurų“, – naują dydį tarybai siūlė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Anot jos, tai galėtų būti tuo kompromisu, kuriam profesinių sąjungų atstovai iki tol nebuvo linkę.

„Iš tikrųjų aš manau, kad vyriausybės pasiūlytas variantas yra kompromisinis, 430 eurų. Nuo 2019 m. sausio tai būtų 555 eurai, manau kad tikrai visiems ši suma yra priimtina“, – apibendrino E. Radišauskienė.

E. Radišauskienė, BNS nuotr.

Bet sutarimo neatsirado.

Asociacijos „Investors` Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė tikino, kad „absoliuti dauguma verslo atstovų pritaria 420 eurų“ MMA. Tačiau verslo atstovai nebuvo apsitarę dėl 430 eurų dydžio.

„Mes už premjero rūpestį dėl darbo žmonių gerovės, bet tai neturi būti sąskaita kitų žmonių, kurie iškris iš darbo rinkos“, – piktinosi Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas, pažymėjęs, kad didesnis MMA paveiks verslo liudijimų kainas, o regionuose mažos įmonės patirs įtampą, dėl to galiausiai kentės darbuotojai.

D. Arlauskas vylėsi, kad vyriausybė „paruoš rimtą planą, kaip skatinti verslą ir regioniškumą“.

O Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė patikino, kad profesinės sąjungos sutiktų su 430 eurų tuo atveju, jei nuo liepos būtų MMA dar kartą padidintas iki 450 eurų.

„Profesinių sąjungų pusė laikosi nuomonės, kad MMA turi būti 450 eurų. Tačiau sutarėme, kad turim ateiti su kompromisu. Mes priėmėme tą sąlygą, ir ateiname su kompromisu, kad 450 eurų galėtų būti pasiekti laipsniškai per tam tikrą laiką, su tam tikrais etapais“, – sakė I. Ruginienė ir pasiūlė, kad antrą kartą MMA būtų didinamas liepos 1 d.

S. Skvernelis jau žadėjo 430 eurų

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis LRT RADIJUI jau užsiminė, kad MMA galėtų būti tarp 420–430 eurų, įvertinus atnaujintas darbo užmokesčio augimo prognozes, tačiau jis vertino, kad 450 eurų minimali alga iškreiptų darbo rinką.

BNS nuotr.

„Tikrai tokiam skaičiui galima pritarti, kadangi norisi, kad ta minimali alga būtų didesnė. Bet ji gali iškreipti pačią darbo rinką, nes galiausiai kalbame apie darbo užmokestį, kuris mokamas nekvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims, todėl tas atotrūkis tarp reikalingos kvalifikacijos darbo užmokesčio ir jo neturėjimo gali iš esmės išnykti“, – BNS cituoja premjerą, kalbėjusį LRT RADIJO eteryje.

„Sodros“ duomenys rodo, kad MMA uždirba tik 4,4 proc. visų dirbančiųjų, kurie dirba visą mėnesį – tai yra 47,7 tūkstančio žmonių.

Dvigubai daugiau yra tokių, kurie neuždirba netgi minimalaus atlyginimo – 9,1 proc., arba 100 tūkstančių žmonių, uždirbo mažiau nei MMA, nors dirbo visą mėnesį. Jų vidutinės pajamos – 223 eurai.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) jau įspėjo, kad dėl didesnio MMA augs mokesčiai ir smulkiesiems verslininkams. Mat dirbantiesiems pagal verslo liudijimus socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokesčio tarifai yra susieti su MMA, pagal tai apskaičiuojama verslo liudijimo kaina.

Pernai taryboje buvo sutarta MMA nustatymą depolitizuoti ir šį dydį apskaičiuoti pagal formulę, kur MMA turi būti 45–50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui. Tačiau ir šios formulės taikymas nepavyko – profesinių sąjungų, verslo ir vyriausybės atstovų skaičiavimai vis skyrėsi.