Verslas

2018.09.12 08:49

Seimo komitetas toliau tirs praėjusios ekonominės krizės priežastis

Į posėdį trečiadienį susirinkęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tęs tyrimą dėl valstybės skolinimosi politikos per ekonominę krizę 2009–2010 metais.

Pirmuose posėdžiuose komiteto nariai domėjosi, kaip su krizės padariniais buvo tvarkomasi kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, kokių sprendimų ėmėsi politikai, siekdami išvengti valstybės nuosmukio.

Komitetas įpareigotas atsakyti, ar Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, ar buvo tinkama komercinių bankų priežiūra. Bus aiškinamasi, kokią įtaką turėjo prieš krizę pakeltos pensijos.

„Tai yra ir finansiniai sprendimai dėl mokesčių mažinimų, dėl finansinių įsipareigojimų, pensijų, atlyginimų didinimai prieš pat krizę. [...] Du klausimai susiję su skolinimusi – kodėl skolintasi iš komercinių institucijų, o ne iš tarptautinių, netgi ne iš ES institucijų. Klausimas, kodėl Lietuva nesiskolino ir nemokėjo 3–4 kartus mažesnes palūkanas“, – sako komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Kviesime liudyti pareigūnus, tarp jų ir Lietuvos banko vadovus, buvusius atsakingus už bankų priežiūrą, taip pat ir premjerus, ir finansų ministrus, galbūt ir kitus asmenis, kaip bankų vyriausiuosius ekonomistus. [...] Tų klausimų atsakymų pagrindu jau po šitos sesijos rengsime išvadų projektus“,  – priduria jis.

Sprendimą atlikti tyrimą priėmė Seimas, motyvuodamas tuo, kad iki šiol nėra įvertintos krizės priežastys ir veiksniai, turėję įtakos beveik 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukiui, iki 18 proc. išaugusiam nedarbo lygiui, daugiau kaip tris kartus padidėjusiai valstybės skolai.