Verslas

2018.09.12 18:00

Būsimiems pensininkams artėja apsisprendimo metas

Lietuvos gyventojų laukia esminis apsisprendimas – ką pasirinkti, kad senatvėje pavyktų gauti kuo didesnę pensiją. Vieni specialistai siūlo kruopščiai skaičiuoti, kiti – neskaičiuoti visai, o tiesiog likti antrosios pakopos privačiame fonde ir prisidėti papildomai nuo algos. Treti aiškina, kad net ir tokiu atveju senatvė nebus soti, todėl jau dabar reikia galvoti, kur papildomai pinigus investuoti.

Valdžia informacinę kampaniją apie pasirinkimo galimybes būsimiems pensininkams žada prieš pat sausį įsigaliosiančią pensijų reformą. Bet valdžios atstovai ir ekspertai sutaria, kad šįkart išaiškinimas žmonėms – kur kas svarbesnis nei prieš euro įvedimą.

Tikslo visada visur siekianti Gintarė Kamandulytė atkakliai aiškinosi ir kur jai geriausia taupyti senatvei. Įsigilinusi, pasirinko gyvybės draudimą ir trečiąją pensijų pakopą, tai yra taupys savarankiškai, vien privačiai. Antroji pensijų pakopa, nors ir su žadamu valstybės finansiniu prisidėjimu, merginos nesuviliojo.

„Nepatinka tai, kad, jeigu sukaupiama tam tikra suma, tai negalima jos visos išsiimti. Jeigu jau tu sukaupei, tai ir pasiimi, kad bent jau būtų galimybė pasirinkti. Ir, aišku, kad viskas bus vienose rankose, tą anuitetą nusipirkti, tai bus galima tik iš „Sodros“, – sakė G. Kamandulytė.

Kaip nepralošti, priimant sprendimą dėl pensijos, nuo sausio rūpestis bus 1 mln. 300 tūkst. jau esamų antrosios pakopos dalyvių ir dar maždaug 200 tūkst. žmonių, kuriems kitąmet dar nebus 40 metų.

Kokią kaupimo istoriją kiekvienas pradės rašyti, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, priklausys nuo paties žmogaus prioritetų – viską išleisti dabar ar dalį algos atidėti ateičiai.

Nusprendus kaupti, numatyta, parems valstybė, be to, nustos mažėti sodrinė pensija.

„Kaupti apsimoka visada. Ar jis mažai uždirba, ar daug. Jeigu jis mažai uždirba, tai pasakysiu tiek, kad yra valstybės paskata. Nes mes nuo vidutinio darbo užmokesčio primokame šiek tiek. Jeigu žmogus kaupia, tai jisai galės 15,68 euro gauti iš valstybės kaip paskatą, kad kaupia. Ir dar, jeigu jisai prisimokės pats daugiau, negu tuos visus procentus, tai galės gauti ir Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, o jo darbdavys, jeigu jam primokės, galės ir pelno lengvata pasinaudot“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė E. Radišauskienė.

E. Radišauskienė, BNS nuotr.

Tiems, kas nuspręs grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma, bus atkurta lig tol mažėjusi sodrinė jų pensija. Bet sugrįžus vėl eiti į privatų antrosios pakopos fondą, viceministrė sako, neapsimokės.

„Jeigu jau tu kaupi, tai tu gali likti, tau neapsimoka tiesiog sugrįžti į „Sodrą“, jeigu tu vis tiek apsisprendei kaupti. O tie žmonės, kurie pasako, ne, aš daugiau nekaupsiu, man užtenka soc. draudimo pensijos, tai tiktai ir sugrįžta į „Sodrą“. Nebūtų labai protingas sprendimas sugrįžti ir paskui vėl pradėti kaupti“, – kalbėjo E. Radišauskienė.

Skaičiuojama: kuo alga mažesnė, tuo labiau apsimoka rinktis antrąją pakopą su valstybės parama. Kai alga siekia 2 tūkst. eurų popieriuje, jau gali būti verta galvoti apie trečiosios pakopos fondus. Tačiau taip yra dabar, ateityje trečiajai pakopai tikriausiai neliks GPM lengvatos.

„Tos lengvatos, kurios yra kaupiantiems trečioje pakopoj, turėtų būti panaikintos. Taigi, klausimas, ar kaupti antroje ar trečioje pakopoje. Kaupti senatvei su lengvatomis yra skirta antroji pakopa, o trečioji, manyčiau, ilgainiui turėtų būti galbūt kažkokia investavimo kryptis, bet be valstybės paramos“, – svarstė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas aiškina, kad išvis nieko nereikia skaičiuoti – pensijų sistema po reformos esą sukurta taip, kad apsimokės kaupti antroje pakopoje.

„Taip, aš suprantu, norisi įlįsti ir apsiskaičiuoti, kokia nauda ateitų iš valstybės subsidijos, kiek man reikėtų pervesti arba kiek į pensijų fondus. Bet šita reforma ir yra patraukli tuo, kad ji skatina ir kaupti apsimoka. Viską, ką tu sukaupsi, net, jeigu tai bus metai kaupimo, tai tu turėsi sukaupęs kažkokį kapitalą, kurį galėsi panaudoti, kai išeisi į pensiją“, – kalbėjo G. Šimkus.

„Antroji pakopa vis dėlto neužtikrins ir, jeigu Vakarų Europoje žmonės susitaupo po 10 proc. vidutiniškai namų ūkis, tai netgi šiuo geriausiu atveju, kad žmogus pereis į pensijų fondus, valstybė dar prisidės 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo, jis vis dėlto susitaupys tik tai 4,5 proc.“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Norint išties oriau gyventi senatvėje, investuojančius gyventojus vienijanti asociacija sako, reikia papildomai dar ką nors rinktis – gyvybės draudimą, vertybinius popierius, bet ką, atsižvelgiant į tinkamą asmeninę riziką.

„Taupyti neužtenka, reikia investuoti. Todėl, kad dabar turimas 1 tūkst. eurų, jeigu žmogus neinvestuos, o tiktai taupys, po 20-30 metų praras apie pusę tos vertės. Tai yra galės įpirkti pusę tiek, kiek galėjo šiandien“, – teigė S. Pranckėnaitė.

Priimti sprendimą dėl būsimos pensijos reikės per pusmetį – nuo sausio iki liepos. Jau apsisprendusi G. Kamandulytė sako, jai senatvė atrodo labai toli, tad dabar suplanuotas taupymo rezultatas gali keliskart pasikeisti. Įtraukimo į antrosios pakopos privačius fondus finansų ekonomiką baigusi Gintarė atsisakys. Tiems, kam skaičiai – svetimas dalykas, valdžia žada aktyvią informacinę kampanija šių metų pabaigoje – būsimus pensininkus bandys pasiekti internetu, popieriniais laiškais, rengs specialią pensijų skaičiuoklę.