Verslas

2018.09.17 17:35

Ž. Šilėnas: pusė valdžios siūlomų priemonių mažinti kainas nieko nereiškia

LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2018.09.17 17:35

50 proc. vyriausybės siūlomų priemonių, kaip sumažinti maisto produktų kainas, nieko nereiškia, o dalis jų yra netgi nelogiškos, LRT RADIJUI tvirtina Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka taip pat teigia, kad dauguma įvardytų priemonių yra apibendrintos ir neparodo, ko tikimasi. Anot R. Lazutkos, pagirtinas tik valdžios dėmesys rinkos situacijai.

Ž. Šilėno įsitikinimu, vyriausybės siūlomas priemonių mažinti kainas planas – ne kova su kainomis, o kova su vartotojais. Anot jo, pagrindiniai žmonės, kurie praloš, jei priemonės bus įgyvendintos, yra būtent vartotojai.

„Pažiūrėkime, kas siūloma: uždrausti eiti į tas parduotuves, kurios prekes sekmadieniais pardavinėja pigiai. Kas praloš? Vartotojas, kuris turės eiti į brangesnes parduotuves. Kitas siūlymas – valstybinis alkoholio monopolis. Praloš tiek vartotojai, tiek smulkus verslas. Išloš tik valdžia, kuri valdys šias parduotuves“, – vardija Ž. Šilėnas.

Jis atkreipia dėmesį, kad plane siūlomas valstybinių vaistinių įsteigimas apskritai nėra susijęs su maisto produktais ir jų kainų kilimu. Ž. Šilėnui taip pat užkliuvo ir pasiūlymas suteikti galimybę susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), jei žmogus apsipirko mažoje parduotuvėje.

„Iš socialinės pusės būtų galima suprasti – kompensuojame šeimoms kažkokias išlaidas. Bet kodėl būtinai turiu pirkti mažoje parduotuvėje? Vadinasi, jeigu perku pigius sausainius prekybos centre, tai nebus kompensuojama, bet jeigu perku sausainius kokioje nors senamiesčio krautuvėlėje, kur vienas sausainis kainuoja 2 eurus, tai aš iš to susigrąžinsiu mokesčius?“ – sako Ž. Šilėnas.

Ž. Šilėnas, BNS nuotr.

Jis priduria – pritarti galima nebent siūlymams skatinti turgaus prekybą ir mažinti administracinę naštą. Tačiau, atkreipia dėmesį Ž. Šilėnas, pastarąjį dešimtmetį turgaus prekeiviams kaip tik buvo užkrauta našta įsigyti kasos aparatus.

Socialinių mokslų daktaras R. Lazutka teigia, kad valdžios siūlomas priemones vertinti sunku, nes jos nėra galutinės. Anot jo, dalis priemonių yra kontroversiškos. Pašnekovas taip pat atkreipia išskiria siūlymą apsipirkus mažesnėje parduotuvėje susigrąžinti GPM.

„GPM grąžinimas administraciškai labai sudėtingas. Tas GPM Lietuvoje labai menkas, ypač atsižvelgiant į tai, kad daroma reforma. Man atrodo, kad tai nelabai rimta priemonė. Bet kitos... jų labai daug, jos nėra apibūdintos, nėra išaiškinta, kodėl taikomos ir kokios turėtų būti pasekmės arba kokių pasekmių tikimasi. Viskas pasakyta apibendrintai, todėl labai sunku vertinti“, – tvirtina R. Lazutka.

Jo nuomone, jeigu rinkoje iš tiesų yra įmonė ar įmonių grupė, kuri turi išskirtines sąlygas, sudaro kartelį, tai pirmiausia turėtų išsiaiškinti Konkurencijos taryba. Taikyti apribojimų, teigia R. Lazutka, negalima vien dėl to, kad rinkoje vyrauja didelės kainos.

„Reikia įrodyti, kur pažeista rinkos konkurencija ir šalinti tas kliūtis arba pažeidimus. Teoriškai, jeigu konkurencija yra, kainos turėtų būti mažesnės, lyginant su tomis, kai konkurencija apribota. Tas dėmesys yra gerai, bet žinoma, reikia kalbėti apie konkrečių prekių, paslaugų rinką ir tada taikyti gerai įvertintas priemones“, – sako R. Lazutka.

Jo tvirtinimu, kartais tikrai atsiranda įtarimų, kad kai kuriuose sektoriuose kainos per aukštos ir ilgą laiką neatsiranda konkurentų, kas verčia manyti, kad konkurencija gali būti apribota. Tačiau, pakartoja R. Lazutka, vien tokių įtarimų neužtenka.

R. Lazutka, BNS nuotr.

„Iš tikrųjų nelabai girdime, kad būtų daug skandalingų didelių bylų, kuriose būtų nustatyti konkurencijos pažeidimai. Tada kyla klausimas – ar Lietuvos Konkurencijos taryba nėra pajėgi, ar yra įstatymai, kurie neleidžia jai gerai veikti? Kitose šalyse tikrai būna rimtų bylų, atvejų. Lietuvoje apie tai nesigirdi. Tas vyriausybės dėmesys yra gerai, bet yra valdžiai pavaldžios institucijos, su kuriomis reikia dirbti“, – įsitikinęs R. Lazutka.

Ž. Šilėnas akcentuoja – savo pasiūlymais valdžia gali netgi dar labiau apriboti konkurenciją. Jis pateikia pavyzdį, kad viename iš siūlymų raginama viešuosiuose pirkimuose paslaugų teikėją rinktis ne pagal pasiūlytą kainą, o pagal bendrovės didį. Kitaip tariant, siūloma rinktis mažą įmone, nors ši paslaugas ir teiktų brangiau.

„Kaip pirkdamas brangiau kovosi su aukštomis kainomis? Dalyje siūlymų iš viso nėra logikos. Daugybė konkurencinių dalykų, kurie paminėti, jau buvo daugybę kartų daromi. Pavyzdžiui, koncentracijos riba Lietuvoje mažmeninėje prekyboje mažesnė nei kituose sektoriuose. [...] Sakyčiau, 50 proc. tame plane išvardytų priemonių yra nieko nereiškiantys dalykai apie tą patį“, – sako Ž. Šilėnas.

Pagal LRT RADIJO laidą „60 minučių“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt