Verslas

2018.09.04 14:46

R. Masiulis: „Lietuvos geležinkelių“ konfliktas su „Orlen“ pakenkė šalių santykiams

„Lietuvos geležinkeliai“ pradeda atstatyti anksčiau išardytą Rengės ruožą iš Mažeikių į Latviją. Tai padaryti Lietuvą įpareigojo Europos Komisija.

Nuo Mažeikių Lietuvoje iki Rengės Latvijoje „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja atstatyti 19 km ruožą iki kitų metų pabaigos. Skaičiuojama, kad šie darbai kainuos 10 mln. eurų.

Be įpareigojimo ruožą atstatyti, Europos Komisija pernai spalį „Lietuvos geležinkeliams“ taip pat skyrė 28 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė apribojo konkurenciją, išardžiusi bėgius iš Mažeikių.

Šiuo ruožu anksčiau naftos produktus į Latviją, naudodamasi Latvijos bendrovės traukiniais, gabeno gamykla „PKN Orlen“. Po to, kai ruožas dėl blogos būklės buvo uždarytas ir neremontuojamas, o vėliau ir išardytas, „PKN Orlen“ tvirtina turėjusi ieškoti sudėtingesnių kelių ir naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis.

Tikslios projekto sumos nenurodo

Paklaustas, ar „PKN Orlen“ skundas Europos Komisijai buvo pagrįstas, susisiekimo ministras Rokas Masiulis LRT RADIJUI tvirtino negalintis to komentuoti, nes šis klausimas dar sprendžiamas teisme: „Mes esame teisme su EK, mano teiginiai galėtų būti panaudoti. Norėčiau pasakyti, kad tas klausimas išspręstas.“

Ministras akcentavo – konfliktas dėl Rengės ruožo nulėmė ne tik blogus „Lietuvos geležinkelių“ ir „PKN Orlen“ santykius, bet ir blogus Lietuvos ir Lenkijos santykius. Išsprendus konfliktinę situaciją, santykiai pagerėjo, tikino R. Masiulis.

„Kai šis konfliktas buvo išspręstas, grįžome prie normalių verslo santykių. Atsirado įvairių galimybių, tie santykiai su Lenkija pasitaisė. Tai buvo kertinis konfliktas“, – teigė ministras.

„Lietuvos geležinkeliai“ jau sumokėjo jiems skirtą baudą, nes tai standartinį procedūra – pirmiausia sumokama bauda, o tada bylinėjamasi. Laimėjus bylą pinigai būtų grąžinti Lietuvai.

R. Masiulio nuomone, konfliktą lėmė per daug agresyvus ankstesnės „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės elgesys. Ministro aiškinimu, jeigu vadovybė turėjo tvirtų argumentų, kodėl geležinkelio atkarpą būtina išardyti, juos reikėjo įrodyti techniškai, o ne iš karto išrinkti bėgius.

R. Masiulis. BNS nuotr.

„[„PKN Orlen“] argumentavo, kad norėdami apriboti konkurenciją „Lietuvos geležinkeliai“ išardė bėgius į Latviją. Tiesą pasakius, galimybės vežti į Latviją visada egzistavo. Dar kelios jungtys su Latvija visada veikė, jos buvo nepilnai išnaudotos. Tai mūsų pagrindinis argumentas – taip, mes nepateisiname agresyvaus, negražaus elgesio, bet sakyti, kad nebuvo galimybių vežti į Latviją, deja, nėra pagrindo“, – LRT RADIJUI teigė R. Masiulis.

Jo tvirtinimu, Lenkijos bendrovei buvo padarytos nuolaidos vežant prekes kitais keliais.

Sprendžiant konfliktą, Europos Komisiją nurodė, kokie bėgiai turėtų būti nutiesti iki 2019 m. – kokiu greičiu turėtų važiuoti traukinys, kokie privalo būti kiti techniniai geležinkelio parametrai. Anot ministro, tai buvo padaryta siekiant apsidrausti, kad Lietuva nenutiestų krovininiams traukiniams netinkamų bėgių.

„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau skaičiavo, kad 19 km ilgio ruožo atstatymui reikės apie 20 mln. eurų. Dabar tvirtinama, kad užteks ir 10 mln. eurų. Kokia suma bus galutinė R. Masiulis komentuoti nesiryžo: „Su projektais taip būna. Palikime „Lietuvos geležinkelių“ vertinus jiems. Kai projektas bus baigtas, tada pamatysime galutinį skaičių.“

Apibendrindamas R. Masiulis pripažino, kad susiklostė prasta situacija, tačiau džiaugėsi, kad abi konflikto pusės sugebėjo susitarti: „Reikia pagirti ir Lenkijos pusę. Jie geranoriškai pažiūrėjo, suprato, kad yra intencija taisyti santykius, [...] abi puses reikia pagirti, kad turime tokį rezultatą ir puikius santykius.“

Plės bendradarbiavimą

Mažeikiuose pasirašytu susitarimu ORLEN grupei priklausanti Lietuvos bendrovė išreiškė ketinimą išlaikyti partnerystę su „Lietuvos geležinkeliais“ – šalys įsipareigojo plėsti bendradarbiavimą gabenant krovinius Lenkijos kryptimi. „ORLEN Lietuva“ šia kryptimi planuoja per metus nukreipti keletą šimtų tūkstančių tonų jos gaminamos produkcijos.

„Bendrovė „ORLEN Lietuva“ yra strateginė regiono bendrovė. Todėl, siekiant išnaudoti turimą potencialą, būtina jos tolesnė plėtra. Šiandieniai sprendimai bei pareiškimai patvirtina nuoseklią bendrovės ateities vystymosi viziją. Glaudus bendradarbiavimas tarp PKN ORLEN ir jos partnerių Lietuvoje bus naudingas visoms šalims“, – pažymėjo PKN ORLEN generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Danielis Obajtekas.

Jis taip pat nurodė, kad šiandienos geri santykiai tarp bendrovių yra ir puikių santykių tarp Lenkijos ir Lietuvos atspindys, o palanki aplinka yra ypač svarbi verslui, rašoma pranešime spaudai.

„Šios dienos susitarimas yra efektyvaus abipusio bendradarbiavimo rezultatas. „ORLEN Lietuva“ yra vienas svarbiausių „Lietuvos geležinkelių“ klientų. O naftos perdirbimo įmonei svarbu užsitikrinti patikimas logistikos paslaugas. Tad abi pusės yra suinteresuotos ieškoti naujų verslo krypčių bei rasti abiem pusėms geriausius sprendimus“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.