Verslas

2018.08.13 16:20

Žemių savininkus įsiutino „neadekvačiai menkos“ kompensacijos už elektros stulpus

Vytautas Venslaviškis, DELFI.lt2018.08.13 16:20

Žemių ir miškų savininkai iš peties peikia vyriausybės patvirtintą metodiką, pagal kurią energetikai mokės vienkartines kompensacijas už elektros stulpus.

Jie sako, kad ši kompensavimo tvarka buvo prastumta buldozeriu, o kompensacijos dažniausiai bus neadekvačiai menkos ir neatlygins savininkų, kurių sklypuose stūkso elektros stulpai, patiriamų nuostolių.

Energetikos ministerija teigia, kad kompensacijos bus mokamos elektros energijos vartotojų sąskaita, todėl esą ieškota subalansuoto sprendimo, siekiant išvengti reikšmingo elektros energijos kainos augimo.

Savininkai jaučiasi diskriminuojami

Žemių savininkai piktinasi, kad patvirtinta kompensavimo už naudojimosi pagal įstatymą ar sutartį tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu metodika yra diskriminacinė, nes skirtingai skaičiuojamos kompensacijos už įstatyminius ir sutartinius servitutus.

Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis DELFI sakė, kad metodika žemės savininkus skirsto į dvi kategorijas, kuriems už tą patį apribojimą taikomi skirtingi įkainiai, o kompensacijos skiriasi dešimteriopai.

Minėtoje metodikoje numatyta, kad kai servitutas nustatytas pagal įstatymą, apskaičiuojant nuostolius taikomas koeficientas, kurio dydis 0,1, o kai pagal sutartį – koeficiento dydis yra 1 arba 0,5. Taigi esant įstatyminiam servitutui kompensacijos iki 10 kartų mažesnės. Tokių savininkų – dauguma, o sutartys sudarytos su tais savininkais, kurių sklypuose atsirado nauji elektros įrenginiai. Jų nepalyginamai mažiau.

„Tokiu būdu savininkai diskriminuojami. Juk Civiliniame kodekse yra nustatyta tvarka, kaip turi būti atlyginta savininkui, jei nustatomas kito asmens naudai servitutas. Aplinkinės valstybės būtent tuo ir remiasi, o mūsų energetikai, mano supratimu, buvo sumąstę iš viso nemokėti kompensacijų, nes dar anksčiau „prastūmė“ atitinkamą Elektros energetikos įstatymo pataisą, kad elektros tinklams servitutai butų nustatomi įstatymu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) priėmė vienam ūkininkui palankų sprendimą, kad jam bet kuriuo atveju būtų atlyginta už energetikų naudai nustatytus servitutus. Tada Energetikos ministerija pradėjo rengti metodikos projektą“, – aiškino A. Gaižutis.

Tas žmogus, sulaukęs palankaus LAT sprendimo, – Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta, dešimtmetį bylinėjęsis su bendrove „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių, patiriamų dėl jo žemėje esančių elektros stulpų. 2017 m. vasarį LAT nusprendė, kad jei yra servitutas, už jį žemės savininkui visais atvejais turėtų būti atlyginta.

Po tokio beprecedenčio sprendimo galėjo nusiristi „elektros stulpų“ bylų banga, todėl, anot žemių savininkų, buvo suskubta rengti kompensavimo metodiką.

Pasigedo metodikos pagrįstumo

A. Gaižučio manymu, patvirtinta kompensavimo metodika yra teisiškai nepagrįsta. „Energetikai remiasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuomone, bet tai nėra įstatyminis pagrindas. Žodžiu, logika tokia: nesivadovausime įstatymais, nes reikėtų daug mokėti“, – teigė jis.

Energetikos ministerijos (EM), kuri ir parengė kompensavimo metodiką, atstovai šio teisės akto derinimo pažymoje nurodė, kad atitinkami koeficientai ir kompensacijos dydis siūlomas atsižvelgiant į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą vertinimą ir šių kompensacijų sumos įtaką vartotojų elektros energijos tarifams, siekiant išvengti reikšmingo kainos augimo.

„Toks argumentas yra per silpnas, paremtas viena pozicija, ir nėra jokių detalesnių paskaičiavimų ar išsamesnės analizės, kuo paremtas nuogąstavimas, kad kitokio skaičiavimo nustatytas sąlygotų elektros energijos paslaugų vartotojams kainų augimą“, – savo poziciją išsakė LMSA pirmininkas.

Kompensacijos dydis už pagal įstatymą nustatytus servitutus priklausys nuo vidutinės žemės sklypo ploto rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių zonų žemėlapius 2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis.

BNS nuotr.

Kovėsi dėl periodinio kompensavimo

LMSA, taip pat ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSA) atstovai kovėsi, kad nuostolių už elektros stulpus kompensavimas būtų ne vienkartinis, o periodinis.

„Siūlėme, kad savininkui, kuris ne teoriškai, bet faktiškai kaskart patiria nuostolius, būtų periodiškai kompensuojama. Juk ne vienu atveju žemės savininkas negali naudotis žeme, kur yra elektros linijos ir apsauginės zonos, bet turi mokėti žemės mokestį, kuris vis didėja. Servitutas gali galioti ir pusę amžiaus, žmogaus mokami mokesčiai bus gerokai didesni už kompensaciją, bet į tai nebuvo atsižvelgta“, – sakė A. Gaižutis.

Pakvietė, bet neatsižvelgė

Žemių ir miškų savininkai žeria priekaištus, kad teisės akto rengėjai esą nenorėjo derinti jo su suinteresuotomis savininkų organizacijomis.

„Metodikos rengėjai nederino rengiamo projekto nei su mūsų asociacija, nei su kitais socialiniais partneriais. Kai sužinojome, kad toks procesas vyksta, kreipėmės tiek į rengėjus, tiek ir į vyriausybę, kad būtume įtraukti į šio aktualaus dokumento aptarimą. vyriausybė mus pakvietė, tačiau į mūsų pastabas ir pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Taip ir nuėjo buldozeriu toliau“, – apgailestavo LMSA vadovas.

Andrius Jovaiša, Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai:

Iki šiol nebuvo nustatytos tvarkos, kaip žemės savininkams kompensuoti už jų sklypuose esančius elektros tinklus, stulpus ir kitus elektros energetikos įrenginius, todėl dauguma žemės savininkų negaudavo visiškai jokios kompensacijos už patirtus nepatogumus ir apribotas galimybes naudotis savo žeme. Tai nebuvo nei teisėta, nei teisinga, ir tą yra konstatavęs Lietuvos aukščiausias teismas.

Pernai parengtas ir Seimo priimtas Elektros energetikos įstatymas įpareigojo vyriausybę patvirtinti metodiką, kuri nustatytų kompensacijų už servitutų dydžius, ir kad kiekvienam žemės savininkui nebereikėtų asmeniškai kreiptis į teismus.

Kalbant apie kompensacijos dydį, turime suprasti, kad yra dvi medalio pusės – vienoje pusėje žemės ir miškų savininkų lūkesčiai, kitoje – 1,7 mln. elektros energijos vartotojų, kurie tas kompensacijas turės apmokėti, interesai. Paprastas pavyzdys: jeigu būtų nustatyta, kad už servitutą kompensacija siekia 100 proc. sklypo vertės, elektros kaina būtų padidėjusi 50 proc. Ar tai būtų socialiai teisinga?

Įvertinus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skaičiavimus, kiek vieno ar kito dydžio kompensacijos turėtų įtakos elektros kainoms visiems gyventojams, pasirinkta tokia kompensavimo sistema, kai seniau pastatytiems objektams ir nustatytiems servitutams būtų taikoma 10 proc. kompensacija nuo sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės (tokių elektros objektų yra pastatyta beveik 1 milijone žemės sklypų).

O naujai nustatytiems servitutams, kadangi jau yra galimybės pačiam operatoriui pasirinkti elektros objektų statymo vietas ir tokiu būdu sumažinti žemių savininkų patiriamus nepatogumus ir apribojimus, taikyti jau anksčiau vyriausybės nutarimu Žemės ūkio ministerijos teikimu administraciniu aktu nustatyto servituto atveju pasiūlytą 50 proc. kompensacijos dydį.

Metodika buvo derinama tokia pačia tvarka, kaip ir visi teisės aktai. Vyriausybės nutarimo projektas dėl Kompensacijų už servitutus skaičiavimo metodikos pirmą kartą viešai konsultacijai buvo paskelbtas 2018 m. kovo 19 d. per teisės aktų informacinę sistemą. Vėliau, atsižvelgus į institucijų ir vyriausybės kanceliarijos pateiktas pastabas, atnaujintas nutarimo projektas buvo teikiamas dar kelis kartus per šią sistemą.

Nutarimo projektas du kartus svarstytas tarpinstituciniuose pasitarimuose, 2018 m. birželio pabaigoje gautos LMSA, taip pat LŽS Pasvalio ir Panevėžio bei Šiaulių skyrių pastabos, į kurias atsakyta raštu, taip pat šios pastabos įvertintos derinimo pažymoje, pateiktoje viešai 2018 m. liepos 4 d.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt