Verslas

2018.08.13 18:44

Įvertino – minimalios algos ir išmokų didinimas daugeliui nepadės išlipti iš skurdo

Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje siekė 22,9 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičiaus augimą Lietuvoje pernai lėmė infliacija ir su ja susijęs pragyvenimo lygio augimas, teigia ekonomistas Gitanas Nausėda. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis nesutinka su tokia nuomone.

Palyginti su 2016 m., skurdo rizikos lygis padidėjo 1 procentiniu punktu. 2017 m. apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 34,4 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2016 m., padidėjo 1,7 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 4,3 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2016 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 8,9 proc.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2017 m. jis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 5,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2016 m.) buvo 255,3 EUR ir sudarė 83,2 proc. skurdo rizikos ribos.

BNS nuotr.

Vaikų iki 18 m. amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,1 procentinio punkto ir 2017 m. siekė 25,7 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir siekė 18,8 proc. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas ir minimalios mėnesinės algos padidinimas.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 m. siekė 21,2 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto ir 2017 m. sudarė 24,5 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (47,9 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 61,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 36,7 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., nepasikeitė, bedarbių asmenų – padidėjo 1 procentiniu punktu, o senatvės pensininkų – padidėjo 6,1 procentinio punkto.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto, Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.

R. Lazutka: jei žmogus gyvena vienas, MMA padidinimas gali jį ištraukti iš skurdo

Socialinių mokslų daktaro Romo Lazutkos aiškinimu, skurdo riba kyla, nes didėja vadinamojo vidutinio sluoksnio pajamos sparčiau nei tų žmonių, kurie pajamas gauna iš socialinių išmokų: „Jos auga lėčiau, negu pati skurdo riba. Todėl daugiau žmonių su savo pajamomis lieka žemiau skurdo ribos.“

Pašnekovo pastebėjimu, į skurdo rodiklius patenka įvairių socialinių sluoksnių žmonės, nes šį kartą skurdo lygio padidėjimas gana reikšmingas – vienu procentiniu punktu: „Galiu priminti, kad Lietuvoje maždaug 15 metų skurdo lygis nuolat svyravo ties 20 proc. – yra buvę 19 proc., 20 proc., 21 proc., o dabar jis dar šoktelėjo ir tai atsispindi daugumoje skurdo rodiklių.“

R. Lazutkos nuomone, atliktas tyrimas galbūt nėra pats idealiausias, nes į tyrimą nepatenka, pavyzdžiui, benamiai, globos namuose gyvenantys asmenys arba patys turtingiausi šalies gyventojai. Vis dėlto, LRT RADIJUI tvirtina R. Lazutka, ši statistika situaciją atspindi geriausiai.

BNS nuotr.

„Ji atspindi, ką galima geriausiai atspindėti. [...] Tie tyrimai pripažinti ir atliekami visose Europos Sąjungos šalyse. Eurostato metodika pritaikoma visoms šalims, todėl duomenys palyginami. Nieko geresnio mes negalime pateikti“, – sako pašnekovas.

Statistika atspindi 2017 m. situaciją. Po to buvo padidinta minimali mėnesinė alga (MMA), pakoreguotos socialinei atskirčiai mažinti skiriamos lėšos – valstybės remiamos pajamos nuo 102 eurų pakilo iki 112 eurų. Paklausus, ar tai gali pagerinti ateities statistinius rodiklius, R. Lazutka atkreipia dėmesį – žmonės, gaunantys socialines išmokas, yra gerokai žemiau skurdo ribos.

„Valstybė, kai didina pagalbą žmonėms, tai daro labai nedideliam gyventojų procentui, kurių pajamos gerokai žemiau skurdo ribos. Minėjau, kad tai buvo 102 eurai, dabar – 112 eurų, o skurdo riba yra 300 eurų. Matome, kad tos vyriausybės pagalbos priemonės yra gerokai žemiau skurdo ribos [esantiems žmonėms]“, – nurodo R. Lazutka.

Jeigu žmonės vis dėlto gauna MMA ir neturi išlaikytinių, tikėtina, kad jie galės perlipti skurdo ribą, pastebi R. Lazutka. Jo aiškinimu, anksčiau MMA, atskaičius mokesčius, buvo beveik lygi skurdo ribai, todėl jos padidinimas gali pagelbėti.

„Jeigu MMA kilstelėjama, žmogus, kuris yra vienišas ir dirba, jau gauna pajamas virš skurdo ribos, bet, jeigu jis turi bent vieną vaiką, tai vis tiek net ir MMA padidinimas keliasdešimčia eurų nepadeda tai šeimai išeiti iš skurdo zonos“, – LRT RADIJUI tvirtina R. Lazutka.

G. Nausėda: skurde gyvenančių žmonių dalies augimą lėmė infliacija

„Infliacija daro savo ardomąjį darbą. Natūralu, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje kyla, ypač kyla būtinųjų paslaugų, bet nemažą laiką kilo ir maisto produktų grupėje. Dažniausiai nuo fiksuotų socialinių išmokų ar kitų valstybės išmokų priklausantys žmonės, įskaitant ir pensininkus, labai sunkiai susidoroja su infliacijos iššūkiais, nes jų pajamos nekyla tokiu tempu, kokiu kyla būtiniausių maisto produktų krepšelio kaina“, – BNS sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

Pasak jo, nors nominalios žmonių pajamos auga, didėja ir pati skurdo riba, o augant pragyvenimo kaštams, vis daugiau žmonų neįtelpa į aukščiau skurdo ribos esančio standarto ribas.

BNS nuotr.

„Be to, vidutinis infliacijos rodiklis nebūtinai atspindi absoliučiai visus Lietuvos žmones. Nepasiturinčiai gyvenantys žmonės dažniausiai kur kas didesnę savo pajamų dalį yra priversti skirti būtiniausiems maisto produktams ir paslaugoms, todėl jų kainai augant sparčiau nei vidutinis infliacijos rodiklis, šių žmonių asmeninė infliacija taip pat natūraliai yra didesnė nei oficialiai matuojama Statistikos departamento“, – aiškino G. Nausėda.

Ekonomisto teigimu, siekiant mažinti skurde gyvenančių žmonių skaičių, visų pirma reikia didinti per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tai generuojant didesnius finansinius išteklius į labiausiai nepasiturinčius gyventojus nukreiptai socialinei politikai.

„Socialinės išmokos nuo 2018 metų pradėtos indeksuoti, bet kaip dažniausiai būna, to indeksavimo nepakanka 100 proc. kompensuoti perkamosios galios praradimų. Pensijų indeksavimas bent jau šiuo metu turėtų užtikrinti ne mažesnį jų didėjimą nei infliacijos rodiklis, nes pensijų didėjimas yra susietas su darbo užmokesčio fondu, o darbo užmokestis statistiškai šiuo metu auga sparčiau nei infliacija“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, kol situacija yra tokia ir dirbančiųjų skaičius nemažėja, toks indeksavimo modelis leidžia pensininkams tikėtis pastovaus arba labai nesmunkančio pragyvenimo lygio.

„Bet jeigu ateityje situacija pasikeis, tarkime, pradės mažėti dirbančiųjų skaičius, indeksavimas gali būti nepakankamas infliacijai kompensuoti ir tada tas skurdo paūmėjimas gali būti dar ryškesnis“, – teigė ekonomistas.

N. Mačiulis: santykinio skurdo rodiklį reikėtų uždrausti

N. Mačiulis teigia, kad infliacija šiam santykiniam skurdo lygiui neturi jokios įtakos.

„Statistikos departamentas praneša, kad žemiau skurdo ribos pernai gyveno 22,9 proc. Lietuvos gyventojų, šiek tiek daugiau nei užpernai. Daugiau nei kas penktas skurde! Kodėl? Kodėl mažėjant nedarbui ir sparčiai augant atlyginimams didėja skurdas? Nes didėjo kainos, skaitau vieną antraštę. Ne, infliacija ir kainų lygis šiam santykiniam skurdo lygiui neturi jokios įtakos“, – savo feisbuko paskyroje rašė „Swedbanko“ vyr. ekonomistas  N. Mačiulis.

Ekonomistas teigė, kad į skurdo rodiklis parodo, kokios dalies gyventojų pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų (medianos).

„Pavyzdžiui, jei vidutinis atlyginimas auga sparčiau nei didėja socialinės išmokos (taip ir buvo pernai), tuomet šis rodiklis rodo skurdo didėjimą. Santykinis skurdas didėja, net jei mažiausias pajamas gaunančių pajamos didėja greičiau nei kainos.

N. Mačiulis, BNS nuotr.

T. y. neretai susidaro situacijos, kuomet žmogus gauna didesnes pajamas, gali nusipirkti daugiau prekių ir paslaugų, bet dėl to, kad daugeliui pajamos augo dar sparčiau, jis „atsiduria skurde“. Taip, pajamų nelygybė padidėjo, bet nevadinkime to didesniu skurdu.

Kitaip sakant, šis rodiklis yra toks klaidinantis ir kvailas, kad jį reikėtų uždrausti“, – rašė jis.