Verslas

2018.08.07 13:44

Tyrimas: lietuviai išleidžia daugiau, nei uždirba

LRT RADIJAS, LRT.lt 2018.08.07 13:44

Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai taupo mažiausiai Europoje ir pinigų išleidžia daugiau nei jų uždirba. Tuo metu Estijos gyventojai savo taupymu lenkia Europos Sąjungos vidurkį.

Nors daugiau nei 80 proc. Lietuvos banko apklaustų gyventojų tikina planuojantys savo namų ūkio pajamas ir išlaidas, apklausos rezultatai rodo, kad tik kiek mažiau nei pusei iš jų pavyksta sutaupyti.

Dažniausiai per mėnesį šalies gyventojai sutaupo nuo 30 iki 150 eurų, dalis jų tvirtina atsidedantys nuo 151 iki 300 Eur per mėnesį. Tuo metu „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje taupymo norma yra mažesnė už nulį. Tai reiškia, kad išleidžiame daugiau nei uždirbame, nemažai gyventojų skolinasi pinigų.

Be to, apklausos rodo, kad gyventojai linkę pradėti taupyti tik atėjus sunkmečiui. Labiausiai Europoje taupo Šveicarija, Liuksemburgas, Vokietija.

„Šie duomenys ir ankstesnė patirtis patvirtina, kad Lietuvos gyventojai žiemai pradeda ruoštis tik tada, kai užklumpa pūga. Gerais laikais gyvename labiau optimistinėmis nuotaikomis ir tikime, kad tokie laikai tęsis ir toliau. Lietuvos gyventojų pasitikėjimo rodiklis kelerius pastaruosius metus gerėja ir yra gerokai didesnis už ilgalaikį vidurkį“, – Lietuvos banko pranešime teigia Laura Gudauskaitė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė.

BNS nuotr.

Pasak ekonomistės, nemažą vaidmenį čia gali vaidinti psichologija ir pasidavimas minios elgsenai: jei kaimynas įsigyja prabangesnę prekę, norima nuo jo neatsilikti.

„Kartais koją pakiša ir finansinio raštingumo stoka: dalis Lietuvos gyventojų nėra išsiugdę taupymo įpročių ir, užuot pradėję taupyti senatvei, laikiną pajamų padidėjimą paverčia ne visada likvidžiu turtu ar ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais.

Nors net 82 proc. gyventojų tikina planuojantys savo namų ūkio pajamas ir išlaidas, tačiau tik kiek mažiau nei pusei jų pavyksta sutaupyti – tai atskleidė Lietuvos banko atliekama reprezentatyvi namų ūkių apklausa. Antra vertus, reikia pripažinti ir tai, kad dalis namų ūkių Lietuvoje neturi objektyvių galimybių sutaupyti – kone penktadalis visų Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos“, – sako L. Gudauskaitė.

Lietuvos banko ekonomistės teigimu, nors dalis gyventojų ir geba atsidėti dalį pajamų, bendra taupymo norma vis tiek žema, nemažai žmonių skolinasi, vartojama daugiau nei gaunama pajamų.

Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didesnė dalis namų ūkių tikisi, kad per artimiausius metus finansinė padėtis pagerės, tačiau kartu 59 proc. jų nemano, kad pavyks ką nors sutaupyti.

Kaip pataria Lietuvos banko ekspertė, finansinis rezervas „juodai dienai“ turėtų siekti apie 6 mėn. namų ūkio pajamų ir būti laikomas atskirai nuo kitų santaupų.

„Laikotarpis priklausytų nuo namų ūkio narių galimybių darbo rinkoje, t. y. kaip greitai jie gali rasti darbą ir turėti pajamų šaltinį esant įtemptai padėčiai darbo rinkoje. Pavyzdžiui, turint aukštąjį išsilavinimą ir paklausią specialybę, galima turėti ir mažesnį rezervą, nes tikimybė prarasti darbą ar jį praradus ilgesnį laiką neįsidarbinti yra gana maža.

Šis rezervas turėtų būti didesnis, jeigu namų ūkis turi prisiėmęs finansinių įsipareigojimų. Lietuvos banko atliktos apklausos rezultatai rodo, kad pakankamą rezervą sukaupę yra tik vienas iš penkių apklaustųjų. Beveik pusė respondentų teigė, kad krizės atveju pirmiausia mažintų namų ūkio išlaidas, tačiau prisiėmusiems finansinių įsipareigojimų tai gali tapti sudėtinga užduotimi“, – sako ji.