Verslas

2018.08.07 10:03

Rusija atsikrato JAV skolos: ruošiasi naujoms sankcijoms?

Tai, kad Rusija atsikratė 84 proc. JAV iždo vertybinių popierių, turi nemažai ekonominio pagrindo, tačiau priežastys gali slypėti ir naujų sankcijų nuojautoje. Taip LRT.lt sako finansų analitikas Marius Dubkinovas bei ekonomistas Gitanas Nausėda. „Viešojoje erdvėje netyla prognozės apie naujas sankcijas. Kas gali būti naujame sankcijų pakete, niekas kol kas dorai nepakomentavo, tačiau yra rizikos, kad tai bus pinigų kontrolė, prekybos obligacijomis ribojimai“, – svarsto M. Dubnikovas. Tiesa, ekonomistas Nerijus Mačiulis naujų sankcijų nuojautos ir JAV skolos vertybiniais popieriais atsikratymo nesieja.

Rusijos laikomos JAV iždo vertybinių popierių atsargos nuo kovo iki gegužės pabaigos susitraukė 84 proc., iki vos 14,9 mlrd. JAV dolerių ir šalis nebepatenka tarp didžiųjų JAV iždo vertybinių popierių turėtojų.

Rinkos analitikai svarsto, kad JAV iždo popierių Rusija atsikratyti galėjo dėl noro diversifikuoti savo rezervų portfelį. Taip teigia ir Rusijos centrinis bankas. Tačiau tai gali būti ir Rusijos kerštas už Vašingtono pritaikytas sankcijas aliuminio kompanijai „Rusal“, ir naujų sankcijų nuojauta.

Jei tai kerštas už sankcijas, jis nėra skausmingas JAV

LRT.lt primena, kad dar balandį Donaldo Trumpo administracija pritaikė griežtas sankcijas vieno iš artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų kompanijai „Rusal“.

Kaip cnn.com teigia konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Jasonas Bushas, „Rusal“ eksportas dėl sankcijų buvo iš esmės paralyžiuotas.

„Tai buvo kur kas žiauresnės sankcijos, nei anksčiau įvestos Rusijai. Tad esama teorijos, kad atsikratymas JAV iždo vertybiniais popieriais – Rusijos kerštas už sankcijas“, – sako J. Bushas.

LRT.lt kalbinti ekonomistai atmeta tokią versiją. Pasak „banko „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio, net jei tai būtų Rusijos kerštas už sankcijas, žalos JAV ekonomikai jis padaryti negali.

„Nemanau, kad tai lėmė politinės priežastys. Rusijos įtaka JAV obligacijų kainai yra labai maža, JAV iždas ar JAV centrinis bankas neturi tiek vertybinių popierių, kad juos parduodama Rusija padarytų žalą JAV, pakenktų šalies reputacijai, galimybei skolintis finansų rinkose. Rusija gali simboliškai tuo kažką gal ir galėtų pasakyti, tačiau realios įtakos JAV ekonomikai tai neturi.  

Būtų visai kitoks scenarijus, jei Kinija pradėtų pardavinėti JAV obligacijas, nes Kinijos centrinis bankas yra labai daug investavęs į JAV skolos vertybinius popierius“, – kalba ekonomistas.

BNS nuotr.

Sprendimas turi ekonominės logikos

Tiek N. Mačiulis, tiek M. Dubnikovas tikina, kad Rusijos veiksmai turi ekonominio pagrindo.

„Daug kas prognozuoja, kad JAV skolos vertybinių popierių kaina kris. JAV turi ir artimiausius trejus metus turės didelį biudžeto deficitą, taip pat ir užsienio prekybos deficitą. Tai lemia valstybės skolinimosi kainos didėjimą, jos skolos vertybinių popierių kainos kritimą. Tai suvokdami kai kurie centriniai bankai, investiciniai fondai gali pardavinėti ilgesnės trukmės JAV iždo vekselius, ką galima pastebėti pastaruosius keletą mėnesių. Taigi, tikėtina, kad Rusijos sprendimas yra grįstas ekonominiais argumentais“, – pažymi N. Mačiulis.

M. Dubnikovas ekonominius argumentus dėl obligacijų kainų kritimo taip pat laiko įtikinama versija: „Tikrai tikimasi, kad palūkanos rinkoje didės, obligacijos pigs. Taigi, žvelgiant iš prekybos vertybiniais popieriais logikos pusės, šiandieną turbūt nėra bloga mintis atsikratyti didelio kiekio obligacijų, juo labiau, kad rinkos tai nepaveikė, obligacijas galima parduoti tikrai aukšta kaina.

Kalbama apie tai, kad mažindama vertybinių popierių portfelį, Rusija didina savo aukso atsargas. Aukso atsargos yra laikomos saugesne investicija, jei pasaulyje didėtų infliacija, o ji po truputį auga.“

BNS nuotr.

Rusija jaučia naujų sankcijų grėsmę?

Kaip cnn.com sako J. Bushas, tarp rinkos analitikų keliama ir dar viena versija, kodėl Rusija atsikrato JAV skolos vertybinių popierių – Maskva baiminasi naujų JAV sankcijų, dėl kurių Rusijos turima JAV skola galėtų būti įšaldyta arba konfiskuota.

„Taigi, gali būti, kad Rusija tokiu būdu siekia išvengti tokių pasekmių. Tai yra labiau tikėtinas argumentas“, – tikina J. Bushas.

Tai, kad virš Rusijos telkiasi dar juodesni sankcijų debesys, spėja ir Rusijos ekonomikos instituto direktorius Ivanas Antropovas.

„Anksčiau centrinis bankas didindavo investicijas nepaisydamas sankcijų – JAV vertybiniai popieriai yra pats likvidžiausias instrumentas. Noras padidinti aktyvų pajamingumą rinkose pardavinėjant Amerikos obligacijas nebūtų pagrįstas – centriniam bankui tai atneštų tik nuostolius.

Todėl JAV obligacijų išpardavinėjimas gali reikšti, kad virš Rusijos vis stipriau tvenkiasi debesys. Tikriausiai dabar ruošiamos tokios sankcijos prieš Rusiją, prieš kurias nublanks visos ligšiolinės sankcijos, ir iškilo rizika, kad bus prarastos investicijos. Todėl centrinis bankas taip ir sužaidė iš anksto“, – mk.ru komentuoja I. Antropovas.

BNS nuotr.

Nors N. Mačiulis naujų sankcijų nuojautos su parduodamais JAV iždo vertybiniais popieriais sako nesiejantis,  tokios versijos neatmeta G. Nausėda bei M. Dubnikovas.

„Nors tai komunikuojama kaip ekonominis sprendimas, vis dėlto jis gali būti daugiau politinio pobūdžio. Ar tai yra ženklas, kad tikimasi naujų sankcijų? Tokia versija turi pagrindo.

Tiesa, stipriai abejočiau, kad JAV būtų nusiteikusi įšaldyti valstybės valdomus vertybinius popierius. Labiau tikėtinos tikslinės operacijos oligarchams arba Kremliui artimų žmonių vertybinių popierių ar kitų aktyvų atžvilgiu“, – kalba G. Nausėda.

N. Dubnikovo teigimu, naujų sankcijų versiją pavyks patvirtinti tik išgirdus su tuo susijusias naujienas, tačiau ji – neatmestina.

„Viešojoje erdvėje prognozės apie naujas sankcijas netyla, naujo sankcijų paketo iš esmės tikisi abi pusės. Kas gali būti naujame sankcijų pakete, niekas kol kas dorai nepakomentavo, tačiau yra rizikos, kad tai bus pinigų kontrolė, prekybos obligacijomis ribojimai“, – svarsto M. Dubnikovas.