Nuo rugsėjo pirmosios jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės paramą pirmam būstui regione įsigyti, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad jau dabar kasdien sulaukia besidominčių šia galimybe užklausų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako negalintis atsakyti, ar biudžete skirtų pinigų šiemet užteks visiems norintiems.
Tridešimtmetė Toma, baigusi psichologijos studijas Kaune, į Panevėžį gyventi atvyko prieš ketverius metus. Dabar ji koordinuoja jaunimo reikalus Panevėžio savivaldybėje. Pernai čia sukūrusi šeimą moteris planuoja pasinaudoti valstybės parama pirmam būstui regione įsigyti ir pasistatyti namą.
Seimo sprendimu regionuose jaunai šeimai be vaikų, įsigijusiai pirmą būstą, valstybė padengs 15 proc. paimto kredito, turintiems vieną vaiką – 20 proc., du – 25 proc., o tris ir daugiau – 30 proc., tai yra trečdalį paskolos, bet ne daugiau nei 87 tūkst. eurų. Jei šeima taip įsigytame būste gyvens trumpiau nei 10 metų, pinigus valstybei teks grąžinti.
Regionuose ši iniciatyva vertinama įvairiai.
Pavyzdžiui, Anykščių vadovai tikisi, kad priemonė padės pritraukti į pagal amžių senstantį kurortą jaunų žmonių. Zarasų rajono savivaldybės vadovai sako, kad pas juos šiuo metu trys šeimos yra pareiškusios norą gauti lengvatą būstui pirkti, tačiau abejoja, ar tai paskatins daugiau žmonių čia atvykti ir gyventi. O Utenos savivaldybė piktinasi, kad šio miesto centras nepatenka į regionų rėmimo programą, kaip ir Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir brangieji kurortai.
Išsamiau – Kristinos Jackūnaitės ir Zinaidos Paškevičienės reportaže.
