Verslas

2018.08.03 16:18

Populiariausios skrydžių kryptys: iš Vilniaus – į Rygą, per Lietuvą – iš Paryžiaus į Maskvą

LRT.lt2018.08.03 16:18

Liepos mėnesį iš Vilniaus daugiausia buvo skrendama į Rygą, o tranzitu per Lietuvos teritoriją dažniausiai buvo vykstama iš Paryžiaus į Maskvą. Daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdvėje antrąjį vasaros mėnesį atliko suomių aviakompanija.

Daugiausiai kartų lėktuvai liepos mėnesį kilo iš Vilniaus į Rygą, Varšuvą bei Helsinkį – atlikta atitinkamai 170 skrydžių (arba 61,2 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu), 164 skrydžiai (arba 64 proc. daugiau nei pernai) bei 100 skrydžių (arba 56 proc. daugiau nei pernai). Ketvirta pagal populiarumą skrydžių kryptis liepos mėnesį buvo Vilnius–Maskvos Šeremetjevo oro uostas – orlaiviai iš Lietuvos į Rusijos sostinę kilo 95 kartus (arba 72,6 proc. dažniau nei pernai tuo pat metu), penkta – Vilnius–Frankfurtas – į šį Vokietijos miestą iš Lietuvos sostinės lėktuvai kilo 83 kartus (57,8 proc. dažniau nei pernai tuo pat metu), rodo „Oro navigacijos“ turimi duomenys.

Dažniausios tranzitinių maršrutų per Lietuvą skrydžių kryptys, jungiančios du oro uostus kitose šalyse, liepos mėnesį buvo šios: Paryžiaus Šarlio de Golio–Maskvos Šeremetjevo (264 skrydžiai, arba 6,4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu), Kaliningradas–Sankt Peterburgas (237 skrydžiai, arba 21,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu), Sankt Peterburgas–Kaliningradas (235 skrydžiai, arba 21,9 proc. daugiau nei pernai), Maskvos Šeremetjevo–Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas (220 skrydžių, arba 26 proc. daugiau), Kaliningradas–Maskvos Šeremetjevo oro uostas (193 skrydžiai, arba 11,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Liepos mėnesį daugiausiai skrydžių Lietuvos oro erdvėje atlikusių aviakompanijų penketukas yra toks pats kaip pernai liepą. Dažniausiai Lietuvos oro erdve naudojosi Suomijos „Finnair“ (2,7 tūkst. skrydžių,  arba 6,2 proc. daugiau nei pernai), Latvijos „Air Baltic“ (2,4 tūkst. skrydžių, arba 14 proc. daugiau nei pernai), Rusijos „Aeroflot“ (1,9 tūkst. skrydžių, arba 20 proc. daugiau nei pernai), Vokietijos „Lufthansa“ (1,8 tūkst. skrydžių, arba 5,6 proc. daugiau nei pernai) ir Rusijos „Rosija“ (1,4 tūkst. skrydžių, arba 1,1 proc. daugiau nei pernai).

Per septynis šių metų mėnesius tarptautinių oro linijų lėktuvai dažniausiai Lietuvoje kilo iš Vilniaus į Rygą – 1165 kartus (arba 14,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu). Antra populiariausia kryptis, skrendant į kitas valstybes – Vilnius–Varšuva, čia orlaiviai kilo ir leidosi 1119 kartų (32,7 proc. daugiau nei pernai). Trečioje vietoje – skrydis iš Vilniaus į Estijos sostinę Taliną, kur atlikti 615 skrydžių (3,4 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu). Nedaug atsilieka ir ketvirtą bei penktą vietas besidalinančios skrydžių kryptys iš Lietuvos sostinės į Helsinkį bei iš Vilniaus į Londono Lutono oro uostą (atitinkamai 586 ir 529 skrydžiai, arba 29,8 proc. ir 9,9 proc. daugiau nei pernai).

„Oro navigacijos“ nuotr.

Iš užsienio šalių oro uostų skrendant į Lietuvą, šiemet sausio–liepos mėnesiais populiariausia skrydžių kryptis buvo Ryga–Vilnius (1166 skrydžiai, arba 15,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu), Varšuva–Vilnius (1125 skrydžiai, arba 22,7 proc. daugiau), Talinas–Vilnius (617 skrydžių, arba 2,6 proc. mažiau nei pernai), Helsinkis–Vilnius (584 skrydžiai, arba 29,3 proc. daugiau nei pernai) bei Londono Lutono oro uostas–Vilnius (533 skrydžiai, arba 9,8 proc. daugiau nei pernai).

Per septynis šių metų mėnesius dažniausios tranzitinių maršrutų per Lietuvą skrydžių kryptys buvo šios: Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostas–Maskvos Šeremetjevo (1739 skrydžiai, arba 3,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu), Kaliningradas–Sankt Peterburgas (1307 skrydžiai, arba 19,7 proc. daugiau nei pernai), Sankt Peterburgas–Kaliningradas (1307 skrydžiai, arba 19,3 proc. daugiau nei pernai), Maskvos Šeremetjevo–Paryžiaus Šarlio de Golio (1304 skrydžiai, arba 19,6 proc. daugiau) bei Maskvos Šeremetjevo oro uostas–Frankfurtas (1236 skrydžiai, arba 14,7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu).  

Apie tris ketvirtadalius visų Lietuvai priskiriamoje oro erdvėje atliekamų skrydžių sudaro tranzitiniai skrydžiai, kurių metu orlaiviai skrenda Lietuvos Respublikos oro erdve, tačiau kyla arba leidžiasi kitų šalių oro uostuose. Už šių skrydžių metu aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas aviakompanijos moka maršruto rinkliavas. Kai lėktuvai kyla viename iš Lietuvos oro uostų, už aviakompanijoms suteikiamas oro navigacijos paslaugas mokama terminalo rinkliava.

Kiekvieną dieną Europoje yra atliekama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių. Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus įtraukia daugiau kaip 900 oro bendrovių. Siekiant, kad skrydžiai vyktų saugiai, efektyviai ir laiku, nuo orlaivio pajudėjimo iš orlaivio stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome, jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos. Lietuvos oro erdvėje ir Lietuvos oro uostuose tai atlieka valstybės įmonė „Oro navigacija“.