Verslas

2018.08.04 12:00

AGATA vadovė: kai kurių Lietuvos atlikėjų atlyginimas būna ir penkiaženklis

Rūta Giniūnaitė, LRT.lt2018.08.04 12:00

Daugiau nei vieną milijoną eurų – tokią sumą gaus Lietuvos atlikėjai už viešą jų muzikos įrašų naudojimą. Kaip teigia gretutinių teisių asociacijos AGATA vadovė Agnė Begetė, šiemet paskirstyti atlyginimai svyruoja vos nuo kelių centų iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

Sudėtinga skaičiavimo sistema

Autorių ir gretutinių teisių įstatyme numatyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą – tiek atlikimą tiesiogiai, tiek pagal fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją.

Kaip teigia AGATA vadovė, šiemet pinigų paskirstyme dalyvavo daugiau nei 80 tūkst. atlikėjų. Dalis iš jų atlyginimą už praėjusių metų II pusmetį jau gavo, o kitus pinigai pasieks artimiausiu metu.

Uždirbta suma priklausė nuo to, kiek kartų ir kur buvo naudojama Lietuvos muzikantų muzika: „Kuo atlikėjas populiaresnis, produktyvesnis, girdimesnis ir matomesnis televizijoje ir radijuje, tuo daugiau jis gauna pinigų. Kai kurių produktyviausių atlikėjų atlyginimas dažnai būna penkiaženklis.“

A. Begetė sako, kad, norint suskaičiuoti, pavyzdžiui, eteryje skambėjusias dainas, reikia įdėti daug darbo. Po to, kai daina yra panaudojama televizijos laidose ar groja radijo stotyje, AGATA gauna ataskaitas, kokiu metu kuri daina skambėjo.

„Procesas nėra paprastas, ataskaitos tikrinamos, o AGATA nariai registruoja, kas atliko tas dainas, nes gali būti, kad vieną dainą atlieka keliasdešimt skirtingų atlikėjų. Patikrintos ataskaitos apdorojamos sudėtingais matematiniais algoritmais, taip kiekvienam atlikėjui apskaičiuojame jam priklausančią pinigų sumą“, – apie pinigų skirstymo principą kalba AGATA vadovė.

Už pirmąjį 2017 m. pusmetį muzikos industrijos atstovams už muzikos įrašų naudojimą buvo paskirstyta bendra 1,119 mln. Eur suma.  

AGATA taip pat pranešė, kad išmokėjo 1 mln. 530 tūkst. Eur atlikėjams ir muzikos autoriams už jų kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas ir įrenginius (pvz. USB raktą, DVD IR CD diskus, mobilųjį telefoną, kompiuterį).

Marcus Neto/Unsplash nuotr.

Legalios muzikos platformos sumažino atlikėjų uždarbį

Grupės „Skamp“ narys ir koncertų organizatorius Viktoras Diawara sako, kad iš AGATA gaunami atlyginimai nėra dideli, o žmogus, atsakingas tik už dainos parašymą, bet ne atlikimą, gauna daug mažesnę dalį: „Atlikėjais rūpinasi AGATA, o autoriais – LATGA, autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija. Todėl dainų autoriai šiuo atveju šiek tiek nukenčia. Tačiau tos sumos nėra didelės, nebent tavo kūriniai dažnai sukasi televizijoje ar radijuje.“

V. Diawaros teigimu, dabar atlikėjų gaunamoms pajamoms didelę įtaką daro tokios legalios muzikos platformos kaip „Spotify“ ar „Deezer“, nes klausytojas gali susimokėti kelis eurus per mėnesį ir mėgautis visa pasaulio muzika. „Atlikėjai dabar uždirba mažiau iš įrašų, nes kompaktinių plokštelių niekas neperka, visi klauso muzikos internete. Žinoma, jei daug kas klauso muziką per „YouTube“ ir žiūri reklamas, iš to galima gyventi. Tačiau, žvelgiant iš teigiamos pusės, tokios platformos demokratizavo  rinką – dabar daug paprasčiau išpopuliarėti jaunoms grupėms“, – sako grupės „Skamp“ narys.

Roko grupės „Freaks On Floor“ būgnininkas Rokas Beliukevičius sako, kad gautu atlyginimu iš AGATA dar nesidomėjo, tačiau suma dažniausiai nebūna didelė. Jis taip pat pritaria nuomonei, kad tokios platformos, kaip „Spotify“, sumažino gaunamą atlygį: „Tačiau yra ir geroji pusė – dabar mažėja piratavimas, o „Pakartot.lt“ platforma išvis puiki, nes ten visa lietuviška muzika ir nereikia patiems atlikėjams sukti galvos, AGATA viskuo pasirūpina.“

„AAA LAW“ advokatas Andrius Iškauskas primena, kad už nelegaliai parsisiųstus filmus ar muziką gresia tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, tačiau su tokiais pavieniais atvejais praktikoje jam neteko susidurti.

 „AGATA padarė didelį šviečiamąjį darbą, o žmonių suvokimas dėl autorių teisių vis auga“, – pasakoja A. Iškauskas.

Teisininkas sako, kad atvejų, kad atlikėjai kreiptųsi dėl AGATA neišmokėto atlyginimo, nebuvo.

Jean/Unsplash nuotr.

Viešųjų įstaigų savininkai sąmoningi

Atlikėjai gauna pinigus ir už tai, kad jų muzika skamba baruose, kavinėse, renginiuose ir kitose viešose vietose. Tam reikalinga licencija, o jos tarifai priklauso nuo įstaigos dydžio ir naudojimo paskirties.

Pavyzdžiui, jei įstaigos plotas yra 100 kv. m ir joje muzika leidžiama tik fonui kurti, tokia licencija pagal terminuotą sutartį 6 mėnesiams kainuos 30 Eur.

AGATA vadovė teigia, kad patys asociacijos darbuotojai aktyviai tikrina viešas įstaigas dėl muzikos licencijos įsigijimo ir bendradarbiauja su Registrų centru, iš kurio sužino apie naujas vietas: „Labai retai pasitaiko, kad klientas nesutiktų sudaryti sutarties, tačiau jei visgi principingai nesutinka to daryti, esame priverti imtis teisinių priemonių.“

Advokatas A. Iškauskas tvirtina, kad atvejų, kai kavinės ar barai neturi licencijos leisti muzikai, mažėja: „Turbūt vartotojai ir verslo savininkai supranta, kad už kūrybą ir muziką viešose vietose reikia susimokėti ir neapvaginėti autorių. Muzika kuria pridėtinę vertę erdvėje. Tai, kas buvo prieš dešimt metų, jau pasikeitė – niekas neklausia, kodėl reikia mokėti, visi klausia, kokiais būdais tai reiktų daryti“, – pasakoja teisės specialistas.

Anot advokato, neturint licencijos ir muziką leidžiant nelegaliai, įstaigų savininkams gresia teisinė atsakomybė, o baudos gali svyruoti nuo 280 iki 600 Eur.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt