Verslas

2018.08.02 13:59

G. Nausėda ragina neatsipalaiduoti: vienas galimos krizės indikatorius jau matomas

Justina Ilkevičiūtė, Jūratė Žuolytė, DELFI.lt2018.08.02 13:59

DELFI TV konferencijoje dalyvavęs ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako pastebintis galimos ekonominės krizės ženklų, prieš kuriuos nereikėtų užsimerkti.

Pasak G. Nausėdos, kai kurie pasauliniai ekonomikos rodikliai šiuo metu yra panašūs į jau matytus 2000 ir 2007 metais, po kurių kilo ekonominės krizės. „Mes esame nedideli, labai priklausomi nuo pasaulio ekonomikos svyravimų, todėl privalome atidžiai stebėti, kas vyksta pasaulio rinkose“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda pastebėjo, kad pastarosios kelios recesijos Amerikoje įvyko tuo metu, kai skirtumas tarp dviejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumo pasiekdavo nulį ir tapdavo neigiamu, o šiuo metu jis artėja prie nulio.

Kalbėdamas apie bankų politiką ir bazines palūkanų normas G. Nausėda sakė, kad šiuo atveju JAV ir Europos situacija yra labai skirtinga: JAV buvo pakankamai priežasčių kelti palūkanų normas, pavyzdžiui, istoriškai žemiausias nedarbo lygis, tuo tarpu Europoje spaudimo kelti palūkanų normas nebuvo ir tai daryti būtų buvę pavojinga. „Mūsų nuostatos iš esmės net nepasikeitė, šiuo metu kolegos Stokholme net tapo dėl to atsargesni, bet laukiame žingsnio kelti bazines palūkanų normas galbūt 2019 m. rudenį, tai galėtų būti nuo 0 iki 0.25 proc. Šių metų rudenį ar žiemą tarpbankinės palūkanų normos pradės reaguoti, pamažu kilti, į tai turėtų atkreipti dėmesį žmonės, kurie pasiėmė paskolas, susietas su Euribor“, – sakė jis.

G. Nausėda pabrėžė nesakantis, kad viskas, kas vyksta, yra tik blogai, tačiau, jo nuomone, visada geriau pasiruošti iš anksto. Dabartinę ekonomikos situaciją jis apibūdino kaip trapią.

„Trapi situacija ir ji tiesiog pasmerkta būta trapi. Europa turėtų tikrai labai jautriai reaguoti į prekybos karą: vien kalbos apie jį smukdo pasitikėjimą, tai smukdo investicijas, žmonių vartojimą. Kartais nereikia kietų rodiklių, pakanka minkštų, ir matome, kad rodikliai pradeda keistis“, – sakė G. Nausėda.

BNS nuotr.

Kaip vieną iš pavojingų grėsmių G. Nausėda mato, jei būtų uždėti muitai automobiliams. „Tokiu atveju mes atsidurtume tarp pralaimėtojų. Tai labai reikšminga eksporto prekė, ypač Europos Sąjungoje. Antras dalykas, automobiliai yra labai kompleksiška prekė, sudaryta iš daugybės sudėtinių dalių, kurių kai kurias gamina Lietuvos įmonės, tad tie efektai pasiektų ir mus“, – aiškino jis.

Pasak G. Nausėja, valstybė krizei nėra stipriai pasiruošusi, tačiau jį džiugina tai, kad nuo 2016 m. turime biudžeto perteklių, o ne deficitą, kaip buvo iki tol. „Valstybė, be abejo, daro tam tikrus žingsnius savo fiskalinėje politikoje. Turiu omeny, kokybiškai pasiekėme lūžį, kai perėjome nuo chroniško biudžeto deficito prie biudžeto pertekliaus, kurį pasiekėme 2016 m. Bet jis toks mažytis, kad kalbėti apie reikšmingą pasirengimą iš valstybės pusės būtų pernelyg drąsu“, – sakė G. Nausėda.

Paklaustas, kaip žmonės turėtų ruoštis krizei, G. Nausėda sakė, kad tam visada galioja tas pats universalus receptas – turėti santaupų, kurių užtektų išgyventi bent pusmetį. Tačiau jis pridūrė suprantantis, kad tai lengva patarti, bet ne visada įmanoma įgyvendinti, nes dalis žmonių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. „Labiau apeliuoju į tuos, kurie mato, kad situacija gera ir didina vartojimą. Jie turėtų pagalvoti apie tai, kad situacija visgi gali keistis“, – perspėjo jis.

Buvo manančių, kad krizė jau prasidėjo šių metų vasarį, kai akcijų kursai smuko 10 proc. „Tai buvo rinkoje suskambėjęs skambutis, bet jis buvo trumpalaikis. Bet nekreipti dėmesio nereikėtų: ir ugnikalnis iš karto nesiveržia visa apimtimi, visa lava nesilieja, bet atsiranda indikatoriai, kad tai yra pradžia“, – sakė G. Nausėda.