Verslas

2018.07.29 19:10

Valdžiai vėl parūpo Lietuvos įvaizdis

Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.07.29 19:10

Lietuvos įvaizdžio koncepcijoms, simboliams, šalies prekės ženklams įvairios valdžios institucijos jau yra išleidusios milijonus eurų. Tačiau rezultatas nuvilia ir užsakovą – valdžią, ir verslą, ir paprastus piliečius. Vyriausybė patvirtino, kad vietoj būrio įstaigų už šalies įvaizdžio kūrimą ir jo pristatymą bus atsakingas Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyrius. Verslininkų atstovai viliasi, kad tai užtikrins ilgalaikę šalies įvaizdžio sukūrimo strategiją ir tai bus naudinga pritraukiant tiek investuotojus, tiek turistus. 

Fotografijų albumo „Nuostabi šalis“ autorius Vidas Kaupelis sako, kad jame fotografijos nugulė po kelių šimtų skrydžių lėktuvu visoje šalyje per aštuonerius metus. Fotografijos atskleidžia gamtos grožį. Gyvenvietės, esą, įdomios tik ten gyvenantiems ar gyvenusiems žmonėms, kuriems įdomu pamatyti tik savo namą.

„Industrializacijos mūsų šalis yra paliesta gana mažai: pelkynai, miškai, laukai labai daug laisvos vietos, laisvos erdvės, tuo pačiu labai maži atstumai ir gana gera infrastruktūra, labai lengva pasiekti tą gamtą, tuos pelkynus“, – sakė fotografijų albumo „Nuostabi šalis“ autorius V. Kaupelis.

Pasak V. Kaupelio, iki šiol įvairių institucijų bandymai kurti šalies įvaizdį nebuvo sėkmingi, nes buvo bandoma iškelti tuos privalumus, kuriais iš tikrųjų negalėtume pasigirti.  

„Ta pati „Drąsios šalies“ koncepcija – ko gero mes patys buvom nenuoširdūs, sakydami apie tą drąsą“, – kalbėjo V. Kaupelis.

Šalies įvaizdžiui kurti 10 kartų buvo steigiamos įvairios institucijos ar pavedama tai daryti jau esančioms. Nuo 2004 m. įvaizdžio reikmėms, tokioms kaip „Drąsios šalies“, įvairių simbolių, Lietuvos prekės ženklams išleista apie 20 mln. eurų. Paskutinis pavyzdys – už 24 tūkst. eurų sukurtas Klaipėdos prekės ženklas, sukritikuotas ne tik dėl atrinkimo procedūrų, bet ir galimo plagijavimo.

Kuriant šalies įvaizdį, tuo rūpintis nuolat buvo pavedama valdininkams, o keičiantis valdžiai, veikla ir suplanuoti projektai nutrūkdavo.

„Kadangi nebuvo koordinuojančios institucijos, tai kiekviena ministerija suprato kaip kas nori. Vieni traktavo komandiruotes, kaip savo įvaizdžio dalį. Žodžiu, pinigai iššvaistyti“, – pasakojo Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Įveskime į „Google“ apie Lietuvą ir kokios pirmos žinutės įkrenta. Tai – pavyzdys, kad tos neigiamos žinutės yra įvaizdžio nedarymas. Pažiūrėkime į Estiją. Aš kiekvieną kartą žaviuosi Estijos premjeru, kuris savo planšetę iškėlęs rodo, kaip čia viskas „e“, o iš tikrųjų mes gyvenam taip pat gerai, kaip ir estai, tik nemokame to parodyti“, – sakė  Turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

Vyriausybė nusprendė dar kartą bandyti, nacionaliniu šalies pristatymo koordinatoriumi paskirdama Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio skyrių. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis teigia, kad skyrius koordinuos tarpžinybinę veiklą ir atskiras idėjas, o vėliau veikla būtų perduodama agentūroms.

„Mes turime europinį projektą, kurį mes matytume ilgalaikiam išvystymui, iki 3 metų. Tai nėra metinės lėšos, apie 1–1,3 mln. eurų. Galbūt ir su žymiai mažesnėmis lėšomis mes tai padarysime. Iki to laiko bus daug žingsnių padaryta“, – kalbėjo  A. Stončaitis.

„Čia esmė ne logotipo ir ne šūkio, nes dabar viskas keičiasi – skaitmenizacija, IT technologijos diktuoja. Mums nebereikia nei brošiūrų spausdinti, nei logotipų, mes turim strategiškai susigalvoti, kaip mes save norim pozicionuoti. Čia turizmas, gamta, tai nieko labai nenustebinsi. Mums reikia susigalvot, kas mes – ar per protą einam, ar per greitas technologijas. Manau, po 3 metų vėl keisis, reikia peržiūrėti, gal kitą kryptį pasirinksim“, – komentavo E. Šiškauskienė. 

„Iš tikrųjų yra labai gerai, kad šita institucija koordinuos ne tik ministerijų, bet ir visų industrijų lygį. Aš tikiu, kad užteks ir politinės valios pasitelkti tuos ekspertus, kurie tikrai gali patarti, kaip tai padaryti, ir užteks valios įgyvendinti, kas yra sumanyta“, – džiaugėsi Turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas taip pat sako, iki galo nebuvo įgyvendinta nė viena strategija, o lėšos iššvaistytos.

„Jeigu mes norime daugiau investuotojų, daugiau darbo vietų sukurtų čia, jeigu mes norime, kad ateitų didelės tarptautinės kompanijos, tai yra vieni dalykai, kuriuos mes turime komunikuoti tam tikrose tikslinėse auditorijose. Jeigu mes turime kažką unikalaus turistams, tai ir sakykime, ką mes turime, ir jiems tai pasakokime. Dažnai bandoma sukurti labai didelį burbulą, labai didelę strategiją, universalią, tinkančią viskam. Paprastai tai, kas tinka viskam, netinka niekam“, – teigė A. Katauskas.    

Pasak A. Katausko, už šalies įvaizdžio formavimą asmeniškai turi būti atsakingas pats premjeras, turintis daugiau galių pareikalauti rezultatų iš atsakingų institucijų.