Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje vidutinis atlyginimas siekė 1 275 eurus, pajamos į rankas augo beveik 11 procentų, rodo „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.
Pastebima, kad 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinė alga prieš mokesčius augo 11,7 proc. ir siekė 2 060 eurų popieriuje.
„Nepasitvirtino nuogąstavimai, kad dėl ekonominių krizių ar karo pasekmių į metų pabaigą augimas gali sulėtėti. (...) Matėme, kad buvo spaudimas didinti atlyginimus, nenorint prarasti darbuotojų“, – teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Sparčiausiai atlyginimai augo statybų sektoriuje – šių darbuotojų alga vidutiniškai augo beveik 16 proc.
„Tai reikštų, kad alga į rankas padidėjo apie 125 eurus. Augimą vertiname atsargiai, nes keitėsi darbo apmokėjimo tvarka dėl darbo lauko sąlygomis, taip pat galėjo prisidėti ir skaidriai dirbančiojo ID. Vis dėlto šiame sektoriuje darbo užmokestis mažesnis nei vidutinis. Po padidėjimo jis pasiekė 1 480 eurų popieriuje, arba apie 966 eurais į rankas“, – skaičiavo „Sodros“ atstovė.
Taip pat sparčiau atlyginimai augo administravimo ir aptarnavimo sferoje – apie 13,2 proc., meninėje, pramoginėje srityje – 13,3 proc., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje – 12,3 proc.
Informacijos ir ryšių srityje dirbantys gyventojai pajautė kiek lėtesnį atlyginimų augimą – vidutiniškai jis paaugo beveik 8 proc., iki 3 143 eurų prieš mokesčius. Finansinėje ir draudimo veikloje dirbantys gyventojai sulaukė vidutiniškai 9 proc. didesnės algos – iki 2 932 eurų prieš mokesčius.
Anot K. Zitikytės, praėjusiais metais nedarbo išmokos gavėjų skaičius labiausiai išaugo tarp gyventojų, kurių amžius siekia apie 60 metų. Nedarbo išmokos 2023 m. prireikė 10,2 tūkst. šio amžiaus gyventojų, o 2022 m. tokių buvo 9,2 tūkstančio.
„Matome, kad tokio amžiaus žmonės dar nesitraukia iš darbo rinkos, vis dėlto praradę darbą jo ieško ilgiau nei jaunesni darbuotojai – apie šešis mėnesius“, – sakė K. Zitikytė.
Tačiau daugiausia nedarbo išmokų praėjusiais metais prireikė gyventojams iki 30 metų – esą jie dažniau keičia darbus, nusprendžia pasirinkti ir nedarbo išmoką.
Dėl išaugusio nedarbo lygio padidėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius – praėjusiais metais šią išmoką gavo 9,5 tūkst. žmonių daugiau nei ankstesniais metais.
„Daugumoje sektorių santykinai augo nedarbo išmokos gavėjų. Traukėsi tik apgyvendinimo ir paslaugų veikloje, taip pat ir transporto ir saugojimo veikloje. (...) Nedarbo išmokos gavėjų gretas papildė žmonės, anksčiau dirbę apdirbamojoje gamyboje ir prekyboje, būtent šių sektorių susitraukimas buvo matomas kelis ketvirčius iš eilės“, – teigė K. Zitikytė.
Matoma, kad apdirbamojoje gamyboje 2023 m. dirbo 4,3 tūkst. mažiau gyventojų, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 4,5 tūkst. gyventojų mažiau.
Visgi daugėjo darbuotojų transporto ir saugojimo sektoriuje, jų skaičius išaugo 11 tūkstančių. Augo darbuotojų skaičius ir administravimo, aptarnavimo veikloje – 2,5 tūkst. daugiau, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – darbuotojų skaičius išaugo 2,4 tūkstančio.
Darbo rinka išlieka stabili
Pasak K. Zitikytės, apdraustųjų skaičius 2023 metų pabaigoje buvo 12,5 tūkst. žmonių didesnis nei 2022 m. pabaigoje.
„Vyresniųjų darbo rinkos dalyvių, darbuotojų virš 60 metų, padaugėjo 10 tūkst., o jaunimo iki 30 metų dirbo apie 5 tūkst. mažiau“, – sakė ekspertė.
Matoma, kad didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuose darbuotojų sumažėjo. Per metus šiame sektoriuje darbuotojų sumažėjo 4,5 tūkst., o apdirbamojoje gamyboje – 4,3 tūkstančio.
Atlyginimų lyderiais ir toliau išlieka vilniečiai – čia darbuotojai vidutiniškai uždirba 388 eurais daugiau nei kituose Lietuvos miestuose. Vidutinis atlyginimas Vilniuje siekė 1 432 eurus į rankas.
Darbo rinkoje fiksuojama, kad sparčiausiai sensta dviejų sektorių – švietimo ir sveikatos priežiūros – darbuotojai.
„Juos galima karūnuoti ir pavadinti vyresniuoju sektoriumi. Čia kas ketvirtas yra vyresnis nei 60 metų. Vidutinis Lietuvos apdraustųjų amžius – 44 metai. Aiškiai matomos dvi veiklos, kuriose dirbančiųjų amžius viršija vidurkį. Tai švietimas, čia dirba vidutiniškai 50 metų žmonės, ir žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – čia vidurkis siekia 48 metus“, – teigė K. Zitikytė.
Pasak jos, jeigu sakome, kad visuomenės senėjimo padarinius įveikti gali padėti procesų optimizacija, tai didelės bėdos nėra.
„Jeigu vertintume, lėčiau sekasi pagerinti rezultatus, matome nemažą dalį vyresnių darbuotojų, dalis jų iš šių sektorių pasitrauks. Klausimas, kuo pakeisime vyriausius medikus ir mokytojus“, – pabrėžė ekspertė.
Didmiesčiuose tėvai renkasi trumpesnį vaiko priežiūros išmokos laikotarpį
„Sodros“ ekspertė akcentavo, kad, mažėjant gimusiųjų skaičiui, mažėja ir motinystės išmokų gavėjų skaičius.
„2023 m. gimė apie 20 tūkst. vaikų. Teigiama viena tendencija – daugėjo vyrų, pasirenkančių tėvystės išmoką“, – sakė ji.
Praėjusiais metais keitėsi vaiko priežiūros trukmė – šiuo metu galima rinktis 1,5 arba 2 metus. 53 proc. tėvų pasirinko gauti vaiko priežiūros išmoką 18 mėnesių, 47 proc. – 24 mėnesius.
„90 proc. gavusiųjų šią išmoką buvo moterys, 10 proc. – tėčiai. Apie 1 340 vyrų pasinaudojo neperleidžiamais mėnesiais, kai 2 mėnesius vaiko priežiūros išmoką priklauso gauti tėčiams. Jei šeima nusprendžia, kad tėtis neis šių atostogų, jų negalima perleisti kitiems šeimos nariams“, – pabrėžė K. Zitikytė.
Didžiosiose savivaldybėse 56 proc. tėvų renkasi gauti vaiko priežiūros išmoką 18 mėnesių. Daugiausia vadovų renkasi gauti vaiko priežiūros išmoką 1,5 metų, tai dažniau daro ir specialistai. Didžioji dauguma nekvalifikuotų darbuotojų (62 proc.) renkasi gauti išmoką 2 metus.
