Verslas

2018.07.27 11:57

Sparčiai augant skrydžių skaičiui Lietuvos oro erdvėje, vėlavimų ore dažnai išvengiama

LRT.lt2018.07.27 11:57

Per pirmąjį 2018 m. pusmetį dešimtadaliu išaugus skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdvėje skaičiui, vėlavimų dėl oro eismo srautų valdymo mūsų šalies oro erdvėje nebuvo, rašoma „Oro navigacijos” pranešime.

Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolė) duomenimis, valstybės įmonei „Oro navigacija“ užtikrinant efektyvų oro eismo srautų valdymą, 2018 m. sausio–birželio mėnesiais aviakompanijos, skraidinančios keleivius per Lietuvos teritoriją, nepatyrė vėlavimų ar orlaivių užlaikymų dėl įmonės teikiamų paslaugų.

Tuo pačiu laikotarpiu Latvijos ir Estijos oro erdvėje buvo stebimi vėlavimai, o didžiausi vėlavimai Europoje buvo užfiksuoti Vokietijos ir Prancūzijos oro erdvėse, kur jie vidutiniškai siekė nuo 1,5 iki 1,7 minutės vienam skrydžiui.

Pažymėtina, kad didžiausi vėlavimai Latvijoje ir Estijoje užfiksuoti birželio mėnesį, kur, skrendant maršrute, jie siekė vidutiniškai nuo 10 iki 15 sekundžių vienam skrydžiui. Tuo pačiu metu Vokietijos ir Prancūzijos oro erdvėje vėlavimai birželio mėn. siekė nuo 3 iki 3,6 minutės vienam skrydžiui.

„Oro navigacijos“ skrydžių vadovai per pirmąjį šių metų pusmetį aptarnavo 126,4 tūkst. skrydžių – 10,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. 95,3 tūkst. iš jų sudarė tranzitiniai skrydžiai (11,7 proc. daugiau nei pernai), kai lėktuvai skrido Lietuvos Respublikos oro erdve, tačiau kilo arba leidosi kitų šalių oro uostuose. Likusius 31,1 tūkst. skrydžių (arba 8,4 proc. daugiau nei pernai) sudarė terminaliniai skrydžiai, kai lėktuvai skrido Lietuvos oro erdve ir kilo arba leidosi viename iš keturių tarptautinių Lietuvos oro uostų.

E. Genio/LRT nuotr.

2018 m. pirmą pusmetį penkios populiariausios tranzitinių maršrutų Lietuvos Respublikos oro erdve, jungiančių du oro uostus kitose šalyse, kryptys buvo šios: Maskvos Šeremetjevo–Paryžiaus Šarlio de Golio, Maskvos Šeremetjevo–Frankfurto, Sankt Peterburgo Pulkovo–Kaliningrado Chabrovo, Maskvos Šeremetjevo–Kaliningrado Chabrovo, Helsinkio Vantos–Miuncheno F.J. Štrauso.

Nors 2018 m. pirmąjį pusmetį penkios populiariausios tranzitinių maršrutų Lietuvos Respublikos oro erdve poros nekito palyginus su 2017 m. pirmu pusmečiu, pažymėtina, kad skrydžių maršrutu Varšuva–Ryga–Varšuva skaičius per nagrinėjamą laikotarpį išaugo iki 1495 skrydžių ir ši kryptis gali tapti viena iš penkių populiariausių maršrutų Lietuvos Respublikos oro erdvėje.

2018 m. pirmąjį pusmetį pagrindinės skrydžių srautų kryptys buvo Europa–Europa kryptis (48 proc. bendros skrydžių rinkos Lietuvos Respublikos oro erdvėje), Europa–Rusija–Europa kryptis (26,2 proc.), Europa–Pietryčių Azija–Europa kryptis (8,7 proc.), Rusija–Rusija kryptis (iš Rusijos Federacijos pagrindinės teritorijos į Kaliningrado sritį ir atvirkščiai, 7 proc.), Europa–Kinija–Europa kryptis (5,9 proc.).

Šiemet pirmąjį pusmetį skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdve skaičius lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu reikšmingiausiai didėjo tokiomis kryptimis: Europa–Europa (+7 264 skrydžiai), Rusija–Europa–Rusija (+2 908 skrydžiai), Pietryčių Azija–Europa–Pietryčių Azija (+830 skrydžiai), Europa–Afrika–Europa (+409 skrydžiai), Rusija–Rusija kryptis (iš Rusijos Federacijos pagrindinės teritorijos į Kaliningrado sritį ir atvirkščiai) (+291 skrydžiai) ir kitomis kryptimis. 

2018 m. pirmąjį pusmetį skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdve skaičius lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu reikšmingiausiai mažėjo Vidurio Azija–Europa–Vidurio Azija kryptimi (-489 skrydžiai). Pagrindinės priežastys, lėmusios skrydžių Vidurio Azija–Europa–Vidurio Azija kryptimi skaičiaus mažėjimą, buvo sumažėjęs skrydžių skaičius šiais maršrutais: Stokholmas–Dubajus–Stokholmas (-146 skrydžiai, skraidina aviakompanija „Norwegian Int“), Mančesteris–Islamabadas–Mančesteris (-159 skrydžiai, skraidina aviakompanija „Air Pakistan“), Kopenhaga–Dubajus–Kopenhaga (-61 skrydžiai, skraidina aviakompanija „Emirates“).