Verslas

2018.07.19 16:41

A. Pranckevičius: ES galimybės užkirsti kelią Astravo AE projektui yra labai ribotos

ELTA2018.07.19 16:41

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) galimybės sustabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) projektą yra labai ribotos. Pasak diplomato, teisiškai ES turi labai mažai galios projektams už ES sienos ribų. Turime reikalą su Baltarusija, kuri toli gražu nėra demokratinė valstybė ir kurioje jau daug metų veikia autokratinis režimas. Daugiausia ką gali padaryti ES, tai reikalauti, kad Baltarusija pradėtų laikytis nepriklausomos ES atominės energetikos reguliuotojų grupės atliktų AE streso testo rekomendacijų.

A. Pranckevičiaus teigimu, ES sustabdyti projektus ne savo teritorijoje yra teisiškai neįmanoma. Netgi ir ES viduje kiekviena valstybė pati sprendžia dėl savo energetikos politikos.

„Ši elektrinė yra statoma ne ES teritorijoje, trečiojoje valstybėje – Baltarusijoje. ES galimybės užkirsti kelią bet kokiam projektui trečiojoje valstybėje yra labai ribotos. Iš esmės kiekviena valstybė pati sprendžia dėl savo energetikos politikos. Ir netgi ES viduje yra valstybių, kurios vykdo atominę energetikos politiką, bet yra valstybių, kurios nevykdo. Kai kurios valstybės yra nusprendusios visai sustabdyti atominę energetiką, pavyzdžiui, Vokietija. Kitos – atvirkščiai – Prancūzija, Suomija, kurios stato naujus pajėgumus ir mato atominėje energetikoje ateitį. Tad realiai iš teisinės pozicijos, akivaizdu, kad ES negali sustabdyti projektų trečiosiose šalyse“, – Eltai sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius.

Pasak diplomato, EK branduolinę saugą vertina kaip pagrindinę temą tolesniuose ES santykiuose su Baltarusija.

„Tai ginklas, įrankis, dėl kurio mes turime reikalauti paisyti aukščiausių, tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Be jokios abejonės, avarijos atveju žalą pajustų ne tik Lietuva ir Baltarusija, bet ir aplinkinės valstybės. EK tai suprasdama per pastaruosius porą metų konsolidavo bet kokį dialogą su Baltarusija, ypač energetikos srityje, Astravo saugumo klausimu. Buvo sustabdytas finansavimas, kol Baltarusija nepradės kalbėtis ir bendradarbiauti užtikrinant šios jėgainės saugumą“, – sakė A. Pranckevičius.

Atlikus streso testus, kuriuos vertino Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG), buvo pripažinta, kad Astravo AE neatitinka saugumo kriterijų. Baltarusijai buvo pateiktos išvados bei rekomendacijos tolesniems veiksmams Astravo AE. Pasak A. Pranckevičiaus, EK, rodydama solidarumą su Lietuva, reikalauja, kad Baltarusija įgyvendintų šias rekomendacijas.

„Šie rezultatai parodė, kad yra didelių netobulumų ir klausimų dėl statomos AE saugumo. Viena išvada yra dėl seisminių reikalavimų įvykus žemės drebėjimui ar kitam klimato įvykiui. Rekomendacijos ir išvados pateiktos ENSREG, yra tai, kas šiandien yra ant derybų stalo su Baltarusija. EK, rodydama solidarumą su Lietuva, reikalauja, kad Baltarusija įgyvendintų šias rekomendacijas. Šis įgyvendinimas gali ilgai užtrukti, jis yra sudėtingas, nes problemų šioje didelėje ataskaitoje nemažai“, – teigė A. Pranckevičius.

Tačiau, EK atstovybės vadovo Lietuvoje teigimu, praktika rodo, kad diplomatija su Baltarusija yra sudėtinga. Sunku pasitikėti Baltarusijos vadovybės sprendimais, dažnai jie būna kontroversiški ir neatitinkantys tarptautinės teisės. Pasak diplomato, turime reikalų su labai svarbia kaimynine valstybe, tačiau joje demokratijos elementai neegzistuoja.

BNS nuotr. „Mes turime reikalų su valstybe, kuri toli gražu nėra demokratinė, kurioje jau daug metų veikia autokratinis režimas. Valstybė, kuri yra Eurazijos ekonominės sąjungos narė, kuri turi bendrą sąjungą su Rusija. Tad akivaizdu, mes iki galo negalime nuspėti ar žinoti, kokie bus pačios Baltarusijos vadovybės sprendimai, kiek jie bus nepriklausomi ir iš tikrųjų konstruktyvūs. Mes turime reikalų ne su ES ar NATO, kuriose veikia demokratija, teisės viršenybės sistema, gerbiamos žmogaus teisės bei žodžio laisvė. Turime reikalų su labai svarbia kaimynine valstybe, tačiau joje demokratijos elementai neegzistuoja“, – teigė A. Pranckevičius. Kita vertus, diplomatas pripažįsta, kad dialogas su Baltarusija dabar jau yra įmanomas, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu. Pasak A. Pranckevičiaus, tai teikia šiokių tokių vilčių kalbėtis su Baltarusija ir sunkiausiais klausimais, bet neaišku, ar pavyks susikalbėti. „Gerai yra tai, kad Baltarusija vis labiau išeina iš diplomatinės izoliacijos, kurioje buvo daugiau nei dešimt metų, ypač sankcijų režimo metu. Kai veikė ES sankcijos Baltarusijos režimui dėl suklastotų rinkimų, dėl žodžio laisvės suvaržymo, dėl asociacijų laisvių suvaržymo ir kitų problemų. Sankcijos buvo suspenduotos ir dialogas su Baltarusija buvo atnaujintas, kai A. Lukašenka paleido paskutinius politinius kalinius. Signalizavo galimybę kalbėtis su Baltarusija ir sunkiausiais klausimais, bet neaišku ar susikalbėti“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas. ELTA primena, kad streso testais, kuriuos vertino Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupė (ENSREG), siekė įvertinti atominei elektrinei kylančias rizikas dėl išorinių veiksnių bei atominės elektrinės atsparumą jiems. Taip pat siekė identifikuoti svarbius Astravo AE projekto trūkumus ir pateikė rekomendacijas dėl seisminės saugos vertinimo, saugos funkcijų užtikrinimo bei sunkių avarijų valdymo. Tačiau streso testai neapėmė klausimų, kuriuos Lietuva kelia nuo pat Astravo AE projekto plėtojimo pradžios: AE aikštelės tyrimų ir jos tinkamumo atominės elektrinės statybai, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, darbo ir saugos kultūros vertinimo ir t. t. Streso testai buvo sukurti Europos branduolinės saugos reguliuotojų 2011 m., siekiant įvertinti ES atominių elektrinių saugos lygį ir identifikuoti AE saugos trūkumus, atsižvelgiant į avarijos Fukušimos AE patirtį. Nors Baltarusija įsipareigojo atlikti Astravo AE streso testus 2011 m., streso testų ataskaitą Europos Komisijai pateikė tik 2017 m. spalio 30 d. Streso testus atliko pagrindinio Astravo AE rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė. Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo AE. Lietuva pabrėžia, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą. Svarbiausi klausimai Lietuvai – Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės. Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.