Apie 30 milijonų eurų pasisavinimu įtariamas buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis sulaikytas šeštadienį. Apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas „15min“. Tą pačią dieną pareigūnai jį apklausė. Pirmadienį popiet Vilniaus apylinkės teismas iš dalies tenkino prokurorų prašymą ir leido Š. Stepukonį suimti dviem savaitėms.
LRT TELEVIZIJOS kalbintas „BaltCap“ fondo atstovas, advokatas Darius Raulušaitis sako manantis, jog Š. Stepukonis teisėsaugai galėjo prisiduoti pats, nors konkrečių žinių apie tai neturi.
Vilniaus apylinkės teismas leido Š. Stepukonį suimti dviem savaitėms, nors bylą tiriantis prokuroras prašė ilgesnio laikotarpio – dviejų mėnesių.
„Ekonominio, finansinio pobūdžio bylose suėmimai apskritai skiriami retai. Ir vien tai, kad jau buvo skirtas suėmimas, rodo situacijos rimtumą ir greičiausiai čia lemiamą reikšmę turėjo inkriminuojamos žalos dydis ir galbūt Š. Stepukonio ryšiai užsienyje“, – svarsto advokatas.
Tuo metu 14 dienų suėmimo laikotarpis yra pakankamas laikas, per kurį prokurorai galėtų netrukdomi surinkti tyrimo duomenis, priduria jis.
„Kas bus po 14 dienų? Arba jis bus paleistas, arba prokurorai kreipsis į teismą dėl suėmimo termino pratęsimo“, – sako D. Raulušaitis.
Kalėjimo gali išvengti
Pasak D. Raulušaičio, savanoriškas prisidavimas teisėsaugai, jeigu toks įvyko, įstatymiškai neturėtų būti vertinimas kaip lengvinančioji aplinkybė, kadangi tarptautinė paieška jau buvo paskelbta.
„Tokį atvykimą laikyti 100 procentų nuoširdžiu nelabai išeina. Bet, ko gero, vienaip ar kitaip jo padėtį tai lengvina, jeigu iš tiesų jis pats atvyko“, – teigia jis.
Pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį Š. Stepukoniui galėtų grėsti iki 10 metų nelaisvės už pasisavintą didelės vertės turtą. Visgi, nors inkriminuojamos sumos yra ypač didelės, advokatas nesitiki, kad įtariamasis sulauks būtent šios maksimalios bausmės.
„Duok dieve, kad apskritai laisvės atėmimą paskirtų. <...> Lietuvos teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra nuėjusi tokia linkme, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui retai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju situacija yra išskirtinė, kadangi padarytos žalos suma yra tikrai beprotiškai didelė. Tas galbūt galėtų nulemti realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą“, – svarsto D. Raulušaitis.
Dėl to „BaltCap“ atstovas teigia, kad jei Š. Stepukonis belangės išvengtų, tai nebūtų visiškai netikėta.
„Atsižvelgiant į inkriminuojamos žalos dydį, galbūt šiek tiek nustebčiau, bet tai nebūtų visiškai netikėta“, – tikina D. Raulušaitis.
Advokatas pabrėžia, kad atgauti visus galimai Š. Stepukonio pasisavintus pinigus nėra realu, tačiau atgauti bent dalį sumos – įmanoma.
Š. Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai, juos kontroliuoja Europos prokuratūra. Viename tyrimų jis yra pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo.
Kitas, dar 2022 metais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą, buvo atnaujintas praėjusią savaitę.
Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Bent dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, spėjama, pralošė kazino. Teisėsaugos pareigūnai kol kas neatskleidžia, kokią sumą pralošė Š. Stepukonis, ir ar dalį pasisavintų pinigų jis tebeturi.
