Dirbantys gyventojai per metus įprastai sukaupia 20 darbo dienų atostogų. Besiilsintiems darbuotojams išmokami atostoginiai, kurie skaičiuojami pagal praėjusių 3 mėnesių dieninį atlyginimą, o šis gali skirtis. Tai lemia, jog išmokami atostoginiai gali būti didesni arba mažesni nei realus darbo užmokestis. LRT.lt domėjosi, ar dabartinę tvarką vertėtų keisti.
Kiekvienais metais skiriasi mėnesiai, kuriais labiausiai apsimoka atostogauti. Pavyzdžiui, 2024 m. daugiau pinigų išlošti gali tie darbuotojai, kurie atostogaus gegužę ir liepą, o mažiausi atostoginiai pasieks birželį, lapkritį ir gruodį.
Pavyzdžiui, 1 800 eurų popieriuje atlyginimą gaunančiam asmeniui pasirinkus 10 darbo dienų atostogauti gruodį, dėl atostoginių apskaičiavimo tvarkos teks 100 eurų mažesnis atlyginimas. Pasirinkus liepą – beveik 100 eurų didesnis.
Atostoginiai skaičiuojami pagal 3 ankstesnių mėnesių vidutinį dieninį darbo užmokestį. Tarkime, atostogaujant rugpjūtį, atostoginiai bus skaičiuojami atsižvelgiant į dieninį darbo užmokestį gegužę, birželį ir liepą. Kuo mažiau darbo dienų turės 3 prieš jūsų atostogas buvę mėnesiai, tuo dienos uždarbis bus didesnis.
Lietuvos buhalterių ir auditorių sąjungos prezidentė Daiva Čibirienė LRT.lt teigė, kad yra daug bylų dėl klaidingai apskaičiuotų atostoginių. Daugiausia problemų kyla skaičiuojant vidurkį.
„Darbo kodeksas numato tvarką, kai vidurkis yra skaičiuojamas dirbant tipinę darbo savaitę, bet jei tai darbas pagal iškvietimą, nėra pastovaus darbo grafiko ar yra kintantis darbo apmokėjimas, kai vieną mėnesį yra valandinis atlygis, o kitą – mėnesinis, čia prasideda improvizacijos ir įmonė pati turi nusistatyti savo tvarką dėl atostoginių skaičiavimo“, – sakė D. Čibirienė.
Pasak jos, buhalteriui tokiais atvejais kyla iššūkis suskaičiuoti atostoginius, o jų skaičiavimą paaiškinti darbuotojui tampa „misija neįmanoma“.
„Būna sudėtingas atostoginių skaičiavimas ir kaupimas, kai darbuotojas dirba pagal kelias darbo sutartis. Yra daug keblių situacijų, kurios galėtų būti ženkliai paprastesnės“, – pabrėžė asociacijos prezidentė.
Anot pašnekovės, situacija tampa sudėtinga, kai, pavyzdžiui, dar nėra suskaičiuota darbuotojo balandžio mėnesio alga, o jis, tarkime, eina atostogų mėnesio pradžioje, nuo gegužės 3 d. iki gegužės 31 d., ir prašo gegužės algą ir atostoginius išmokėti iki atostogų.
„Gegužės atostoginiai turi būti skaičiuojami pagal vasario, kovo ir balandžio duomenis, o balandžio duomenų dar nėra. Taigi, reikia tam besiruošiančiam atostogauti darbuotojui atskirai skubiai skaičiuoti balandžio mėnesio atlyginimą, kad turėtum iš ko apskaičiuoti gegužės mėnesio atostoginius. Tokie dalykai didina riziką suklysti ir pabrangina darbo užmokesčio skaičiavimą“, – sakė D. Čibirienė.
Atostogų dienos užmokestis galėtų būti fiksuotas ir net didesnis nei darbo dienos užmokestis.
D. Čibirienė
Jei darbo sutartyje būtų nurodyti fiksuoti atostoginiai, anot jos, darbuotojai tiksliai žinotų, kiek pinigų gaus, ir nekiltų papildomo nerimo.
„Darbdavys, žinodamas tikslią atostoginių sumą, galėtų daugiau pinigų skirti darbuotojo algai už dirbtą laiką ir nekauptų dalies darbo užmokesčio fondo atostogoms. Dabar jo paskirstymui didelę įtaką turi ne darbuotojo sukurta pridėtinė vertė, bet tai, koks vidurkis pasitaikė. Atostogų dienos užmokestis galėtų būti fiksuotas ir net didesnis nei darbo dienos užmokestis“, – teigė D. Čibirienė.
Visgi dabartinė sistema yra naudinga darbuotojams, kurie lanksčiai žiūri į atostogas ir gali žiūrėti, kuriais mėnesiais eiti atostogų geriausia.
„Darbuotojai, kurie nori kitų darbuotojų uždirbto darbo užmokesčio fondo dalį pasiimti sau, pasirinkdami palankesnius mėnesius atostogauti, visada laimi, o tie, kurie neturi laiko rinktis, lieka su mažesniu apmokėjimu.
Fiksuotų atostoginių sistema įvestų daugiau aiškumo ir suteiktų galimybių darbdaviui tiksliau įvertinti darbuotoją, nustatyti didesnį darbo užmokestį be jokių atsarginių kaupimų, kurie dažnai atitenka vis ne tiems, dėl kurių buvo kaupiama“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, bijantiems, kad, augant algai, fiksuoti atostoginiai nedidės, visada galima numatyti jų kasmetinę indeksaciją arba, didinant algą, galėtų būti susitarta ir dėl naujos atostoginių dienos kainos.
„Šiuo metu, jei alga mažėja, nes darbuotojui sumažintas krūvis dėl sveikatos problemų, jo atostoginiai bus mažesni, nors jie yra už periodą, kai darbuotojas dirbo visu etatu. Dabartinė atostoginių tvarka nepalanki darbuotojams, dirbantiems įmonėse, kurios prieš atleisdamos darbuotojus mažina darbo užmokestį (krūvius) ir atleidimo metu vidurkį skaičiuoja iš sumažinto darbo užmokesčio“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Pasak pašnekovės, aiškesnė atostoginių skaičiavimo tvarka leistų tiksliau žinoti, kokia jų suma bus už 10 darbo dienų atostogas, ir nereikėtų atlikti sudėtingų skaičiavimų.
Dabartinė tvarka problemų nekelia
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad šiuo metu galiojanti atostoginių skaičiavimo tvarka yra tinkama.
„Tegul buhalteriai nešneka nesąmonių, jų darbas yra skaičiuoti, kaip reikia. Jeigu sunku tą darbą dirbti, tai galbūt reikia galvoti apie darbo pakeitimą, nes atostoginių skaičiavimas tikrai nėra sunkus. Dėl to, kad buhalteriai nesuskaičiuoja, mes negalime darbuotojų versti imti atostogų atitinkamomis dienomis“, – sakė ji.
Tegul buhalteriai nešneka nesąmonių, jų darbas yra skaičiuoti, kaip reikia.
I. Ruginienė
Pašnekovė sakė, kad idėja koreguoti atostoginių skaičiavimo tvarką jau yra senoka. Pasak jos, darbdaviai vis ieško būdų, kaip būtų galima sutaupyti darbuotojų sąskaita.
„Visi argumentai esą 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio [skaičiavimo] yra per mažai, kad yra „baltų“ ir „juodų“ mėnesių, yra visiška nesąmonė. Dabartinė tvarka yra gera, darbuotojai nepiktnaudžiauja, tuo labiau kad darbuotojas atostogų čia ir dabar sugalvojęs neišeina, suderina atostogų datas.
Daugumoje darboviečių yra atostogų planai, jie tvirtinami metų pradžioje. Nuo darbdavio valios priklauso, ar jis leidžia prieš dieną pranešti ir nuo kitos dienos išeiti atostogų, ar ne. Čia yra planuojami ir sutartiniai klausimai“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Kai tik pasirodo pasiūlymas, žiūrėk, jis būna ne darbuotojo sąlygoms gerinti, bet atvirkščiai, kad darbdavys 10 eurų sutaupytų sau į kišenę.
I. Ruginienė
Ji akcentavo skeptiškai žiūrinti ir į darbdavių siūlymus skaičiuoti atostoginius iš 12 mėnesių, esą darbuotojai gauna premijas ir iškart eina atostogų.
„Tai atsiprašau, darbdaviai tada galėtų išdėlioti premijas per 12 mėnesių, visus šiuos dalykus planuoti darbdavio rankose. Tegul darbdaviai susitvarko ir pradeda normaliai skaičiuoti ir nekrutina žmonių. (...) Reikia nustoti stengtis visais įmanomais būdais nuo žmonių nusukti tuos skatikus. Kai tik pasirodo pasiūlymas, žiūrėk, jis būna ne darbuotojo sąlygoms gerinti, bet atvirkščiai, kad darbdavys 10 eurų sutaupytų sau į kišenę“, – sakė pašnekovė.
Jos manymu, taip pat trūksta argumentų, kodėl reikėtų keisti dabartinę skaičiavimo tvarką.
„Kam tą reikia daryti, nesuprantama. Kur problema, darbdaviai irgi negali pasakyti, išskyrus matematinį skaičiavimą. Kodėl yra blogai dabar, argumentų irgi nėra. Man atrodo, reikia nustoti tas blusas gnaibioti, geriau tegul buhalteriai pagalvoja, kaip iš tikrųjų prisidėti prie geresnių darbuotojo darbo sąlygų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Didesnė problema – atostogų taupymas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis LRT.lt teigė, kad kai darbuotojas, per paskutinius 3 mėnesius gavęs premijų, išeina atostogų, jis gauna daugiau atostoginių.
„Kai būdavo diskusijų, akcentuota, kad tai nėra visiškai teisinga iš tos pusės, jog savo atostogas planuoji pagal tai, kada tau darbdavys išmoka priedų, ir tada automatiškai padidėja atostoginių suma“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, didesnė problema yra tai, kad darbuotojai atostogas yra linkę kaupti, jų neišnaudoja.
„Žmonės mažiau atostogauja, kaupia atostoginius. Per ankstesnes diskusijas, kai buvo siūlyta atostoginius skaičiuoti ne pagal 3, o pagal 12 mėnesių, pagrindiniai argumentai buvo, kad ta suma išsilygina, bet verslo bendruomenė buvo šiuo klausimu pasidalijusi. Tai gerokai apsunkina apskaitą, nes turi sekti ilgesnį laikotarpį“, – sakė A. Romanovskis.
Pasak pašnekovo, anksčiau buvo akcentuojama, kad jei darbuotojai ilgiau kaupia atostogas ir paskui nusprendžia išeiti iš darbo, darbdavys turi turėti atsidėjęs daugiau lėšų, kad galėtų išmokėti sukauptą atostoginių sumą.
„Negali priversti darbuotojo atostogauti, nors atrodytų, kad pats atostogų tikslas yra pailsėti, o ne gauti 13-ą atlyginimą“, – sakė A. Romanovskis.
Konkrečių susitarimų dar nerandama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) LRT.lt komentavo, kad atostogų laiku palikti vidutinį darbo užmokestį yra bendras socialinių partnerių susitarimas.
„Paprastai tariant – socialinio dialogo rezultatas, kurio ir siekiama svarstant kiekvieną Darbo kodekso nuostatą. (...) Dėl šios tvarkos keitimo, tobulinimo yra diskutuojama, ministerija aktyviai šiose diskusijose dalyvauja ir yra atvira pasiūlymams, deryboms.
Praėjusiais metais klausimas dėl atostoginių mokėjimo tvarkos buvo svarstomas Trišalėje taryboje, čia darbdavių ir Vyriausybės bei profesinių sąjungų atstovų šalių nuomonės išsiskyrė. Tai reiškia, kad konkrečių susitarimų, kurie tenkintų visus socialinius partnerius, vis dar nėra rasta, tad konkretūs pakeitimai šiuo metu nėra svarstomi“, – sakė ministerija.
Anot jos, vertintina, kad, esant poreikiui, tam tikruose sektoriuose galima numatyti kitokias taisykles, įskaitant ir atostoginių skaičiavimo klausimą.
„Tai galima nustatyti šakos kolektyvinėse sutartyse, taip pat darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje visada galima susitarti dėl geresnių darbuotojui sąlygų. Paprastai tariant, tokiais atvejais ypatingą reikšmę įgauna socialinis dialogas ir bendri susitarimai tarp šalių“, – teigė ministerija.
