Verslas

2018.07.11 09:45

Lietuvoje dygsta dešimtys viešbučių: trūksta tik vienos aukso gyslos

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt2018.07.11 09:45

Šiuo metu Lietuvoje yra vykdoma 20 viešbučių statybos projektų, net 14 iš jų – Vilniuje, tačiau džiugiausia, kad didžioji dalis jų – lietuviško kapitalo viešbučiai. Taip LRT.lt sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė. Pasak pašnekovės, jei Vilniuje atsirastų konferencijų centras, viešbučiai galėtų būti užpildyti kiaurus metus, o pinigai į valstybės biudžetą plauktų upeliais, mat verslo klientai palieka 3–4 kartus daugiau pinigų nei turistai.

LVRA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra statoma 20 viešbučių, iš jų apie 14 duris atverti turėtų Vilniuje, jau penki – šiai metais.

„Labiausiai džiugina tai, kad daugiausia tai yra lietuviško kapitalo viešbučiai, kuo negali pasigirti mūsų kaimynai estai ir latviai. Tačiau ateina ir labai žinomi ženklai, kaip „Marriott“, „Hilton“, „Design Hotel“, „Accor“. Tai yra labai įvairių kategorijų viešbučiai – ir dviejų žvaigždučių, ir trijų, ir keturių, ir penkių. Tikrai užpildo visas nišas. Galima pastebėti, kad tokie žinomi pasauliniai ženklai kaip „Hilton“ ir „Marriott“ turi labai stiprias lojalumo programas. Jau dabar matome, kad į „Marriott“ atvyksta tokių žmonių, kurie jame apsistoja vien dėl to, jog turi viešbučio lojalumo korteles“, – pasakoja E. Šiškauskienė.

NT bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa pažymi, kad, „Inreal“ žiniomis, per šiuos metus Vilniuje buvo atidaryti trys nauji viešbučiai, kuriuose yra maždaug 420 kambarių, šiuo metu sostinėje vyksta dar bent 7 viešbučių statybos ar plėtros darbai, iš kurių trys su 410 kambarių bus atidaryti iki 2018 metų pabaigos. Likusių keturių 390 kambarių viešbučių statybos darbus planuojama baigti iki 2020 metų pradžios.

„Artimiausiu metu, suderinus visus reikalingus dokumentus, planuojama pradėti dar bent dviejų („Clarion Hotel Vilnius“, „Radisson Red“) naujų viešbučių statybas (500 kambarių). Tolimesnėje perspektyvoje, sostinėje yra suplanuoti dar bent keli viešbučiai, kurių statybų pradžios terminas nėra tiksliai žinomas“, – vardija R. Žulpa.

Pasak pašnekovo, dauguma sostinėje pastaraisiais metais atidarytų ar planuojamų atidaryti viešbučių yra centrinėje miesto dalyje, be to tai – pasaulyje gerai žinomi vardai, tad šie viešbučiai yra aukštesnės klasės ir kainos kategorijos.

„Ankstesniais metais vykusi viešbučių plėtra daugiausia apėmė ekonominį segmentą, todėl šio segmento pasiūla Vilniuje šiuo metu yra pakankama. Be to, sostinę aplankančių turistų skaičius nuolat auga, o apie 80 proc. atvykstančių sudaro užsieniečiai, kurių daugumos tikslas – verslo kelionės. Įprastai toks turistų segmentas renkasi žinomo vardo aukštesnės klasės viešbučius“, – kalba R. Žulpa.

Tačiau E. Šiškauskienė sako, kad pigesnio segmento viešbučių sostinėje taip pat yra per mažai.

BNS nuotr.

Naujų viešbučių projektai – ne vien Vilniuje

R. Žulpos teigimu, Lietuvos regionuose viešbučių segmento plėtra yra gerokai vangesnė nei Vilniuje, tačiau Kaunas ir kurortiniai miestai taip pat gali pasigirti judesiu šiame sektoriuje.

„Šiuo metu „Amberton“ viešbučio statybos vyksta Druskininkuose, Birštone etapais atnaujinamas „Royal Spa Residence“ (nuo 2019 metų vadinsis „Mercure“) viešbutis. Kaune artimiausiu metu turėtų prasidėti jau veikiančio „Algiro“ viešbučio plėtra. Palangoje rudenį suplanuotos „Marriott“ viešbučio statybos. Planų statyti viešbučius yra ir Neringoje, tačiau tikslūs terminai nėra žinomi“, – vardija pašnekovas.

Savo ruožtu E. Šiškauskienė pažymi, kad Nidoje laukiama atsidarant penkių žvaigždučių „Radisson“ viešbučio.

„Jis tikrai labai reikalingas sezoniškumo mažinimui, nes dabar tokio, kurs ten veiktų nuolat, jame būtų konferencijų salės, restoranas, papildomos paslaugos, nėra. Tikimės, kad jo atsiradimas pratęs sezoną, nes daug kas konferencijas norėtų organizuoti ir rudenį, ir žiemą, bet nelabai yra kur.

Sujudimas stebimas ir Birštone, kur plečiasi „Eglė“, statanti naujus korpusus, dar vieną korpusą stato „Vytautas Mineral SPA“. Druskininkuose vyksta ir naujų viešbučių statyba, ir senųjų renovacija“, – kalba E. Šiškauskienė.

Trūksta skrydžių ir erdvių konferencijoms

Pasak E. Šiškauskienės, Vilniuje, idant ne turistinio sezono metu viešbučiai neliktų apytuščiai, labai reikalingos erdvės konferencijoms.

„Ko mums labiausiai reikia Vilniuje, tai – erdvių konferencijoms. Planuotas kongresų ir konferencijų centras vietoje Sporto rūmų niekaip neišjuda iš mirties taško. Tačiau konferencinis turizmas žiemą didžiuosiuose miestuose gali vykti, ir mums labai svarbu, kad tam būtų tinkamos aplinkybės ir sąlygos.

Sezono metu viskas yra puiku, matome, kad kai vyksta renginiai, viešbučiai tiesiog užsikemša, tačiau žiemą vietų viešbučiuose nebetrūksta. Jei mieste vyktų 1 tūkst. žmonių renginys, būtų užpildomi visi viešbučiai, gerokai užpildyti būtų restoranai, smarkiai išaugtų taksi paslaugų poreikis – į biudžetą upeliais plauktų pinigai, nes verslo klientai palieka 3–4 kartus daugiau pinigų nei turistai“, – kalba pašnekovė.

BNS nuotr.

Taip pat, anot E. Šiškauskienės, labai didelis dėmesys turi būti skiriamas tradicinių, o ne pigių oro linijų skrydžių pritraukimui.

„Verslo klientai yra ta publika, kuri nelabai mėgsta pigių oro linijų. Tačiau tai suprasdamas verslas renka vadinamąjį pagalvės mokestį, kuris, susitarta su savivaldybėmis, nukeliaus būtent skrydžių plėtrai ir miestų žinomumui“, – pažymi E. Šiškauskienė.

Numato viešbučių plėtros aktyvėjimą

Pasak R. Žulpos, palanki investicinė aplinka, nuolat augantys turistų srautai, aktyviai rinkoje veikiančios skrydžių bendrovės, gerėjantys viešbučių veiklos rodikliai – priežastys, kurios leidžia manyti, kad viešbučių plėtra šalyje nesustos, o taps dar aktyvesnė.

„Skaičiuojant viešbučiuose esančių lovų skaičių 1 tūkst. gyventojų, Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europoje ir nuo ES vidurkio atsilieka 2,7 karto. Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka vos po 10 viešbučių lovų, kai artimiausiose kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, nepaisant labai panašaus šalis aplankančių turistų skaičiaus, šis rodiklis siekia atitinkamai 13,4 ir 24,6. Todėl potencialo viešbučių plėtrai tikrai yra, o toks šio segmento aktyvumas sostinėje leidžia tikėtis, kad netrukus pamatysime daugiau projektų ir kituose šalies miestuose bei kurortuose.

Daugiausia potencialo artimiausiu metu turi Kaunas – sparčiai augančios užsienio investicijos, aktyvi verslo centrų plėtra bei trumpėjantis terminas iki 2022 metų, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine, tikėtina, suteiks postūmį spartesnei viešbučių segmento plėtrai šiame mieste“, – kalba R. Žulpa.