Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Nacionalinio stadiono statybų istorija tęsiasi per ilgai. Ji tikino jaučianti apmaudą dėl nesusipratimų ir „galimai nusikalstamos veikos“ statant šį objektą, tačiau šiuo metu nematanti geresnio sprendimo, kaip stadioną pastatyti ir pradėti eksploatuoti. Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvusiam investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui galimai pralošus milijonus fondo įmonių lėšų, kyla klausimų dėl kontroliuojančių institucijų darbo.
„Apie Nacionalinį stadioną, patys puikiai žinote, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta sutartis, kad vėliau buvo teisminiai procesai, jie baigėsi ne taip seniai ir tik tada projektas galėjo būti pradėtas įgyvendinti. Toliau jau yra visa kita istorija. Visą šią istoriją vertinu kaip per ilgai besitęsiančią, nes ji tęsiasi dar ilgiau, negu, kad mes nepastatėme jokios infrastruktūros savo kariuomenei“, – pirmadienį žurnalistams Rokantiškėse teigė I. Šimonytė.
„Apmaudu, kad istorija taip ilgai tęsiasi ir tiek daug pakeliui įvyko nesusipratimų ir net galimai nusikalstamos veikos, bet dabar norėčiau tikėti, kad projektas gali pajudėti pirmyn. Nebus geresnio šios situacijos sprendimo, negu objektą pastatyti ir pradėti eksploatuoti“, – tvirtino ji.
Vis tik I. Šimonytė nesiėmė vertinti Lietuvos priežiūros institucijų veiklos dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų ir praloštų pinigų. Anot jos, šį atvejį turėtų komentuoti teisėsauga.
„Negaliu atsakyti į šiuos klausimus todėl, kad nežinau, kiek iš tos veiklos turėjo prižiūrėti Lietuvos priežiūros institucijos, kiek kitų valstybių priežiūros institucijos. Kas konkrečiai įvyko, man ši informacija nėra žinoma, kadangi tai yra informacija, kurią turėtų komentuoti teisėsauga, o ne ministras pirmininkas“, – sakė ministrė pirmininkė.
Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Šarūno Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Primenama, kad Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perėmė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali tiek kultūros, tiek sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. didinamas vietų skaičius, iki 18 tūkst.
Projekto koncesijos sutartyje vasarį turėtų būti sutarta dėl kainų indeksavimo. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc. Tačiau savivaldybė ruošiasi prisiimti tik dalį šio pabrangimo.
„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas ketina baigti 2026 m.
Seimo pirmininkė: Stepukonio istorijoje kyla klausimų dėl institucijų kontrolės
V. Čmilytė-Nielsen teigė tikinti, kad po šios istorijos parlamente atsiras ne viena iniciatyva griežtinti lošimų verslą.
„Aš pati jokios iniciatyvos šiuo metu nesu parengusi, bet žinau kad domisi ne vienas kolega tokia galimybe, tai manyčiau, į pavasario sesiją kai ateisime, tikriausiai tas klausimas bus įvairiais kampais nagrinėjamas Seime
„Klausimas, kodėl kontroliuojančios institucijos nesureagavo, nes sumos tikrai kosminės, tikrai labai daug klausimų kyla dėl šios situacijos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Seimo pirmininkė.
„Lieka klausimų, kodėl kontroliuojančios institucijos nepastebėjo tokių sumų vaikščiojimo“, – pridūrė ji.
Pasak jos, po šios istorijos parlamente, tikėtina, atsiras ne viena iniciatyva, siekianti griežtinti lošimų sektorių.
„Aš pati jokios iniciatyvos šiuo metu nesu parengusi, bet žinau kad domisi ne vienas kolega tokia galimybe, tai manyčiau, į pavasario sesiją kai ateisime, tikriausiai tas klausimas bus įvairiais kampais nagrinėjamas Seime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.
Įtariama, kad šiuos pinigus Š. Stepukonis pralošė azartinių lošimų bendrovėse.
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius praėjusią savaitę sakė, kad dėl su Š. Stepukoniu susijusio atvejo įmonė buvo sulaukusi užklausų iš vienos Lietuvos finansų įstaigos, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir informaciją perdavė. Nei T. Palevičius, nei institucijos neatskleidžia, kada šios užklausos buvo siųstos.
Vieni Seimo nariai kalba apie lošimų reklamos visišką uždraudimą, kiti abejoja to nauda
Kai kurie BNS kalbinti Seimo nariai sako neatmetantys galimybės Lietuvoje visiškai uždrausti lošimų reklamą. Tačiau kartu jie įžvelgia ir neigiamų to pasekmių – sumažėtų žiniasklaidos pajamos, strigtų sporto klubų, sportininkų, varžybų finansavimas.
Kiti abejoja, ar dar daugiau skubotų griežtinimų duos naudos ir siūlo neinicijuoti draudimų, kol nepaaiškės visos Š. Stepukonio lošimų istorijos aplinkybės.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS sakė manąs, kad visiškai uždrausti lošimų reklamą „būtų prasminga“.
Konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad „nuolat kyla klausimų dėl per didelės lošimų bendrovių reklamos“.
„Į tai irgi reikia reaguoti, nes ji įkyriausiu būdu lenda internetiniuose portaluose, televizijos transliacijose“, – BNS tvirtino parlamentaras.
J. Razma sutinka, kad dabar reklama „nėra kažkokia labai skatinanti lošti“, suprantama labiau kaip informacija, bet ji vis tiek veikia.
„Tai dalykas vertas nagrinėjimo. Reklama jau kaip ir uždrausta, įmonės gali naudoti tik savo pavadinimą, svetainės adreso nuorodą. Bet labai įkyriai peršami pavadinimai vis tiek daro poveikį – primena apie save“, – BNS kalbėjo J. Razma.
Jis sutinka, kad visiškai uždraudus lošimų reklamą nukentėtų žiniasklaida, iš tokios reklamos gaunanti pajamų.
„Jos nukentės, aišku. O ką daryti? Negalime vardan žiniasklaidos interesų visiškas neigiamybes leisti. Nesakau, kad reikia visiškai uždrausti, bet pasiekti, kad jos būtų šiek tiek mažiau ir kad ji būtų dar kuklesnio pavidalo, kažką reikia galvoti“, – svarstė Seimo narys.
J. Sabatauskas sako, kad reklamos draudimas „skaudžiai paliestų sportą“.
„Stos komandos, nebegaus finansavimo. Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ klubo pavadinime net yra lošimo bendrovės pavadinimas. Gaunasi, sporto klubų, šakų gali būti smarkiai sumažėjęs finansavimas. Jeigu užsiminsime apie draudimą, pamatysime, kaip žiniasklaida elgtųsi. Lazda turi du galus“, – tvirtino J. Sabatauskas.
J. Razmos teigimu, itin daug klausimų kelia nuotoliniai lošimai – jie auga, todėl jų analizė taip pat reikalinga prieš priimant sprendimus dėl dar griežtesnės priežiūros.
J. Razma, be kita ko, siūlo situaciją lošimų rinkoje nagrinėti analizuojant bendrovių savikontrolę.
„Viešoje erdvėje lošimo organizatoriai aiškina, kad viskas buvo tvarkoje: viskas patikrinta, pinigai pagrįsti. Bet kyla abejonių, ar tikrai rimtai tikrinama. Negaliu pasakyti, kad iš tokios analizės gims griežtinančios įstatymo pataisos, bet ir neatmesčiau tokios galimybės“, – teigė parlamentaras.
J. Razma įsitikinęs, kas vienas sugriežtinimų gali būti didesnės baudos už pažeidimus: „Tokios baudos, kurios veiktų gąsdinančiai“.
Jis taip pat mano, kad baudos galėtų būti ne fiksuotos, o siejamos su lošėjų įneštomis sumomis, kurios nebuvo deramai patikrintos.
Tuo metu „darbietis“ Andrius Mazuronis sako, kad inicijuoti lošimų rinkos priežiūros griežtinimą dar per anksti – anot jo, reikia daugiau informacijos apie atvejį ir pirmiausia aiškintis, kaip iš įmonių buvo galima „išimti tiek milijonų“.
„Su griežtinimu tų lošimų neskubėčiau, kol visų aplinkybių tiesiog neišsiaiškiname, nes galime prigrybauti – prigriežtinti, o paaiškės, kad bėda ne ten buvo, sujauksime tą rinką. Prisiimsime griežtinti lošimus, o paaiškės, kad pinigai buvo pavogti. Tai problema ne lošimuose“, – teigė parlamentaras.
„Abejoju, ar pralošė. Pavogė ir pasakė, kad pralošė. Gal manė, kad pasėdės dvejus metus už praloštus ne savus pinigus“, – svarstė A. Mazuronis.
„Laisvietis“ Vytautas Mitalas pasigenda lošimų rinkos prižiūrėtojų pozicijos ir paaiškinimų.
„Reikia paklausti, ką Lošimų priežiūros tarnyba – ten yra lošimų rinkos profesionalų – šiuo klausimu galvoja ir kas nesuveikė šioje situacijoje – kodėl neužsidegė sistemoje esančios raudonos lempos, nes kada niekam nekyla klausimų dėl pinigų kilmės, kai tai sudaro vieno kazino ketvirtadalį apyvarta. Situacija atrodo groteskiškai“, – teigė jis.
V. Mitalas įsitikinęs, kad „būtų prasminga“ Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptarti situaciją lošimų rinkoje.
Finansų ministerija spręs įvertinusi situaciją, „BalCap“ ruošia ieškinius prieš institucijas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė penktadienį sakė mananti, jog lošimų bendrovės nepadarė visko, kad užkardytų Š. Stepukonio lošimų galimai grobstant „BaltCap“ fondo įmonių lėšas. Pasak jos, tai rodo preliminarūs duomenys, surinkti Finansų ministerijai atliekant sisteminį situacijos vertinimą.
Ministrės teigimu, atlikus įvertinimą, bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius praėjusią savaitę sakė, kad dėl su Š. Stepukoniu susijusio atvejo įmonė buvo sulaukusi užklausų iš vienos Lietuvos finansų įstaigos, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir informaciją perdavė. Nei T. Palevičius, nei institucijos neatskleidžia, kada šios užklausos buvo siųstos.
„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad susumavus visas nukentėjusių fondo įmonių pretenzijas „bus eilė juridinių veiksmų prieš įvairiais institucijas ir organizacijas“, tačiau jų jis kol kas neįvardijo.
Ji, be to, tikino, kad nė viena kontroliuojanti institucija nesikreipė į „BaltCap“.
S. Gustainis patvirtino, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per finansinių technologijų įmonės „Paysera“ sąskaitas.
Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.
Įtariama, kad šiuos pinigus Š. Stepukonis pralošė azartinių lošimų bendrovėse.
