Verslas

2018.07.06 17:31

D. Trumpas iššovė pirmąją salvę prekybos kare su Kinija

BNS 2018.07.06 17:31

Jungtinės Valstijos penktadienį įvedė skaudžius tarifus importui iš Kinijos ir paleido pirmąją salvę, anot Pekino, „didžiausiame prekybos kare per ekonomikos istoriją“ tarp dviejų pajėgiausių pasaulio ekonomikų.

Vidurnaktį Vašingtono (7 val. Lietuvos) laiku Jungtinėse Valstijose įsigaliojo 25 proc. tarifas, paveiksiantis maždaug 34 mlrd. dolerių (29 mlrd. eurų) vertės iš Kinijos importuojamų prekių – mašinų, elektronikos, aukštųjų technologijų įrangos. Be kita ko, šie muitai bus taikomi automobiliams, kompiuterių standiesiems diskams ir LED šviestukams.

Pekinas pareiškė, kad „tuo pačiu momentu įsigaliojo“ jo atsakomosios priemonės.

Kinija kol kas nepateikė detalių apie atsakomuosius tarifus, bet anksčiau sakė, kad jie atitiks JAV priemones „doleris į dolerį“.

Penktadienį įsigalioję tarifai gali būti tik parengiamieji susirėmimai prekybos kare, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad bus apmuitinta apie 450 mlrd. dolerių vertės (daugiau kaip 384 mlrd. eurų) vertės kiniškų prekių – didžioji importo iš šios šalies dalis.

Ekonomistai perspėja, kad Amerikos priemonės ir atsakas į jas gali nuslopinti pasaulio ekonomikos augimą ir smogti į pačią pasaulio prekybos sanklodos širdį, o skaudūs padariniai paveiktų visą planetą.

D. Trumpas jau ne vienus metus piktinosi dėl, anot jo, Pekino vykdomų ekonominių machinacijų Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Praeitais metais JAV ir Kinijos prekybos deficitas rekordiškai išaugo iki 375,2 mlrd. dolerių (320,4 mlrd. eurų).

JAV pareigūnai kaltina Kiniją, kad ji stengiasi tapti dominuojančią pramonės galiūne, vogdama amerikietiškų technologijų „perlus“ kibernetiniais įsilaužimais, privalomo intelektinės nuosavybės perdavimo schemomis ir valstybės remiamais įmonių perėmimais.

Nors skamba grėsmingi perspėjimai apie naujųjų priemonių poveikį Jungtinėms Valstijoms, D. Trumpas lieka įsitikinęs, kad stiprūs JAV ekonomikos rodikliai leis Amerikai įveikti savo varžovus dabartiniame mūšyje.

„Pagaminta Kinijoje“

Tačiau Kinija taip pat įsitikinusi, kad jos ekonomika, daugiau dėmesio skirianti pastangoms didinti vidaus vartojimą ir mažinti priklausomybę nuo eksporto, pajėgi atlaikyti šią audrą.

Kinijos centrinio banko valiutų politikos komiteto narys Ma Junas penktadienį sakė, kad šių pirmųjų smūgių poveikis šalies ekonomikai bus „ribotas“.

„50 mlrd. dolerių prekybos karas sulėtins Kinijos bendrojo vidaus produkto augimą 0,2 procentinio punkto“, – Ma Junas sakė valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“.

Kinija gali taikyti atsakomuosius tarifus daugių daugiausiai 130 mlrd. (111 mlrd. eurų) vertės importui iš JAV, todėl Pekinas žada imtis prieš Ameriką „kiekybinių“ ir „kokybinių“ priemonių. Tai kursto nuogąstavimus, kad šie veiksmai gali smarkiai suvaržyti JAV tarptautinių įmonių veiklą Kinijoje.

Po šio pareiškimo Kinijos akcijų kainos iš tikrųjų patraukė aukštyn. Šanchajaus akcijų indeksas ūgtelėjo beveik vienu procentu, o platesnis Šendženo indeksas padidėjo daugiau kaip procentu.

Vėliau akcijų kainos šiek tiek koregavosi žemyn, o prekybos pabaigoje fiksuotas puse procentinio punkto didesnis Šanchajaus indeksas.

Finansų įmonės „Yingda Securities“ analitikas Li Daxiao sakė, kad naujienos apie tarifus buvo įvertintos rinkų jau anksčiau, „todėl investuotojų nebeapima tokia pati didelė panika kaip anksčiau“.

Pekino gatvėse kai kurie žmonės reiškė nerimą dėl galimo kainų padidėjimo įvedus muitus, bet taip pat ryžtingai palaikė Pekino veiksmus prekybos kare.

„Stengsiuosi kaip įmanydamas palaikyti vietos gamybą. Manau, Kinijoje pagamintos prekės – pačios geriausios“, – sakė vienoje Pekino maisto prekių parduotuvėje pakalbintas vyras, vardu Yangas.

Pekinas kaltina JAV savo priemonėmis „šaudant į visą pasaulį“ ir pabrėžia, kad didžioji dalis paveiktų Kinijos eksportuojamų prekių yra gaminamos įmonių, į kurias yra investuota iš užsienio, įskaitant Ameriką.

Neramios prognozės

D. Trumpas, paskelbęs nacionalistinį šūkį „Pirmiausiai – Amerika“, taip pat nusitaikė į kitus tradicinius JAV prekybos partnerius, tokius kaip Europos Sąjunga, Japonija, Meksika, ir netgi Kanada.

Vis daugiau ženklų, kad besivystantis ginčas dėl tarptautinės prekybos jau pradeda daryti poveikį galingiausiai pasaulyje ekonomikai. Šiuo metu taikomi skaudūs tarifai importuojamam plienui ir aliuminiu, o Baltieji rūmai taip pat grasina apmokestinti įvežamus automobilius ir su jais susijusius gaminius.

Artėjant tarifų įsigaliojimui JAV centrinis bankas perspėjo, kad gresiantys prekybos karai pradeda tamsinti visais kitais atžvilgiais palankias prognozes Amerikos ekonomikai, jau dešimtus metus išgyvenančiai atsigavimą.

JAV verslo įmonės sakė centriniam bankui, kad jų išlaidų planai karpomi arba atidedami. Taip pat perspėjama, kad įmonės ruošiasi tolesniems neigiamiems prekybos konfliktų padariniams, rodo Federalinio rezervo sistemos atlikta apklausa.

Pramonės įmonių apklausa patvirtino, kad įmonės vis labiau nerimauja dėl D. Trumpo intensyvinamo ir plečiamo puolimo prieš tarptautinę prekybą.

Prekybos karo pradžia tikriausiai patvirtina didėjantį atotrūkį tarp D. Trumpo ir jo paties Respublikonų partijos, tradiciškai pasisakančios už laisvąją prekybą ir palaikančios stambųjį verslą.

Įtakingi JAV Prekybos rūmai, pagrindinė stambiojo verslo lobistinė organizacija, šią savaitę pareiškė, kad D. Trumpui įvesti tarifai jau nulėmė arba gali nulemti atsakomuosius veiksmus Kinijoje, Kanadoje, Meksikoje, Europos Sąjungoje ir kitur. Šios priemonės jau paveikė 75 mlrd. dolerių (64 mlrd. eurų) JAV eksporto.

Ironiška, kad labiausiai buvo paveiktos valstijos, nedidele persvara palaikiusios D. Trumpą per 2016 metų prezidento rinkimus.