Verslas

2018.07.05 10:04

Premjeras: jeigu ilgintume pensinį amžių, niekas nebeišeitų į pensiją

ELTA 2018.07.05 10:04

Turint omenyje lietuvių vidutinę gyvenimo trukmę, dar ilginant pensinį amžių niekas nebeišeitų į pensiją, interviu „Žinių radijui“ sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Ilginti pensinio amžiaus, S. Skvernelio teigimu, daugiau negalima – jį reikia sieti su vidutine gyvenimo trukme.

„Jeigu turėtume tikslą, kad niekas neišeitų į pensiją pagal mūsų vidutinę gyvenimo trukmę, tada galėtume kalbėti apie pensinio amžiaus ilginimą. Dabar manau, kad pereinamas laikotarpis yra pakankamas“, – „Žinių radijui“ sakė vyriausybės vadovas.

Kalbėdamas apie pensijų reformą, S. Skvernelis taip pat sakė, kad pensijų ir mokesčių reformos nereikėtų atsieti, nes dėl jų augs žmonių pajamos.

Premjero teigimu, dėl to pensininkams, kurie į pensiją išeis po ilgesnio laiko, pakeitimai lems didesnes pensijas. O tiems, kurie į pensiją išeis netrukus, pensijos didinamos „ne politiškai, o susietai su ekonomikos augimo tempais ir rodikliais“.

„Kitais metais pensijos vidutiniškai didės po 23 eurus. Dar palies dalį žmonių, kurie gauna labai mažas pensijas neturėdami būtino stažo dėl įvairiausių priežasčių. Jiems taip pat vidutiniškai 20 eurų bus pridėta.

Dar kas labai svarbu, tie žmonės, kurie dalyvauja pensijų kaupime ir dėl įvairių priežasčių buvo pasirinkę nelabai tinkamą kaupimo formulę, kaupė tik 2 proc., kuriuos valstybė pervedinėjo, jie turės galimybę arba grįžti į „Sodrą“, arba tiesiog pereiti prie naujos kaupimo formulės ir ateityje gali tikėtis, kad jų anuitetas bus pakankamas ir jie galės gauti periodines, o ne vienkartines išmokas“, – vardijo ministras pirmininkas.

ELTA primena, kad vyriausybės siūlytus pensijų reformos įstatymus priėmė Seimas ir pasirašė prezidentė.

BNS nuotr. Lietuvoje nuo 2012 m. palaipsniui ilginamas pensinis amžius, kol 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius suvienodės ir bus 65 metai. Taip pat nuo 2018 m. ilginamas būtinasis stažas senatvės pensijai gauti, šiemet siekiantis 30,5 metų. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Tuo metu Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė yra trumpiausia tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių, skelbia jos ekspertai. Tai jie sieja tiek su lietuvių polinkiu gyventi nesveikai, tiek ir su nepakankamai išvystyta sveikatos apsaugos sistema. Gegužę paskelbtoje EBPO sveikatos sistemos apžvalgoje teigiama, kad Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė yra trumpiausia tarp 36 valstybių ir siekia 74,5 metų. Tuo metu EBPO šalių vidurkis siekia 80,6 metų, o ilgiausia gyvenimo trukme pasižymi Japonijos gyventojai – 83,9 metų.