Verslas

2018.07.04 08:56

Prekybos karas verčia galvoti apie planą B

Lietuvos eksportuotojai su nerimu stebi įsisiūbuojantį prekybos karą tarp Jungtinių Valstijų ir Europos. Kol kas didžiausia grėsmė kilusi europietiškų automobilių dalių gamintojams, tačiau į nenuspėjamojo Donaldo Trumpo sąrašą gali patekti ir daugiau prekių.

Laisvosios prekybos padariniais nepatenkinta D. Trumpo administracija nuo birželio 1 dienos Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai įvedė 25 proc. tarifą plienui ir 10 proc. tarifą aliuminiui. Šis žingsnis neliko be atsako.

ES nutarė apmokestinti tokius iš JAV įvežamus produktus kaip motociklai „Harley Davidson“, džinsai „Levi Straus“ ir burbonas. Atsakomuosius muito mokesčius yra numačiusios ir Kanada bei Meksika. Įtampa dėl atsakomųjų tarifų kyla ir iš Kinijos, kurios prekėms muitai pakelti dar kovą.

Pagrasino automobilių gamintojams

Apie naują 20 proc. tarifą europietiškiems automobiliams D. Trumpas įspėjo birželio pabaigoje. Tokią JAV prezidento reakciją iššaukė atsakomieji ES tarifai.

„Jei šie tarifai ir barjerai greitai nebus panaikinti ir pašalinti, mes įvesime 20 proc. tarifą visiems jų automobiliams, atvežamiems į JAV. Gaminkite juos čia!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė D. Trumpas.

D. Trumpas, Reuters/Scanpix nuotr.

Šis pareiškimas apžvalgininkų įvertintas kaip smarkus prekybos karo paaštrėjimas, nes pradėjus įvedinėti atsakomuosius tarifus skirtingoms prekėms, nežinia kada bus sustota.

Jei JAV iš tiesų apmokestins Europoje gaminamus automobilius, 20 proc. tarifo poveikį pajus ir Lietuvoje dirbantys jų dalių gamintojai. Kaip DELFI sakė Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos (LAuGEA) direktorius Andrius Rakickas, dėl to mažėtų užsakymų, reiktų keisti įmonių kainodarą.

„Atsiradus tarifams, gamintojai susidurs su iššūkiais, nes gali keistis tiek tiekėjų, tiek užsakovų kainos. Yra pakankamai didelis neapibrėžtumas“, – sakė jis.

A. Rakicko teigimu, Lietuvoje automobilių dalis gamina apie 300 įmonių. Tiesa, tik dalis jų jas tiekia tiesiai į automobilių gamyklas Europoje.

Asociacijos direktorius sakė, kad šiuo metu LAuGEA vienija 16 įmonių, kuriose dirba apie 1,7 tūkst. darbuotojų, o 2017 metais bendra jų apyvarta sudarė maždaug 124 mln. eurų.

Naujausioje verslo ir eksporto skatinimo organizacijos „Versli Lietuva“ Lietuvos prekių eksporto apžvalgoje rašoma, kad automobilių dalių eksportas 2017 metais išaugo 65,3 proc. iki 39,2 mln. eurų.

„Šiems gaminiams labiausiai augusios rinkos buvo Vokietija, Lenkija ir Švedija“, – priduriama dokumente. Bendras prekių eksportas per 2017 metus išaugo 16,9 proc. iki 26,4 mlrd. eurų. Lietuviškos prekės sudarė 59,4 proc, likusi dalis teko reeksportuotoms prekėms.

Teigiama, kad Lietuvoje gaminamos automobilių detalės ir komponentai keliauja pasauliniams transporto lyderiams „BMW“, „General Motors“, „Boeing“, „Audi“, „Volkswagen“.

Kas toliau?

Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais į JAV eksportuota lietuviškos kilmės prekių už maždaug 1,2 mlrd. eurų. Daugiausiai teko naftos alyvos produktams (822 mln. eurų), tačiau reikšmingas dalis sudarė ir baldai (97 mln. eurų), diagnostiniai reagentai (51 mln. eurų), kviečių glitimas (21 mln. eurų).

„Mes pastaruoju metu sparčiai didiname baldų eksportą. Kitas segmentas – maisto produktai, kuris nėra didelis, bet augantis. Dar yra plastiko gaminiai, bet tai žaliavinė produkcija“, – pasakojo SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

T. Povilauskas, BNS nuotr.

Ekonomisto vertinimu, net ir išsiplėtus D. Trumpo sąrašui, tiesioginis muitų efektas Lietuvos ekonomikai nebūtų labai radikalus.

„Dėl „Brexit“ irgi buvo baimių, bet niekas labai nepasikeitė mūsų eksporto struktūroje – buvo suvaldyta, persiskirstė po kitas rinkas. Grėsmė bus tada, jei prasidės karas didelėmis sumomis, dideliais produktais, pavyzdžiui, automobiliais“, – komentavo T. Povilauskas.

Vis dėlto, pašnekovas vylėsi, kad toks scenarijus neišsipildys ir nugalės racionalus protas.

„Gal neprieisime iki tokio lygio, bet kaip rodo patirtis, apie tuos planus B, kas būtų, jeigu būtų, pradedame kalbėti. Nebegalime atmesti, kad tie nelogiški sprendimai nebus priimami“, – sakė jis.

Veikia vien kalbos

„Verslios Lietuvos“ eksporto departamento direktorius Aivaras Knieža DELFI sakė, kad net ir įsisiūbavus prekybos karui tarp JAV ir ES, jis neturėtų tokio poveikio, kokį turėjo prieš kelis metus paskelbtas Rusijos embargas.

„Kita vertus, vien kalbos apie prekybos karus sumažina būsimų kontraktų vertes. Didieji gamintojai, kurių grandinėse yra lietuviai, atsargiau sudarinės juos ir įtrauks papildomų sąlygų. Tai apsunkins ne dabartinę įmonių padėtį, bet gali sumažinti ateities investicijas“, – svarstė jis.

A. Knieža teigė, kad viena galimų išeičių būtų alternatyvių rinkų paieška.

„Aišku, ne visi tai gali padaryti, bet daugelis gamintojų galėtų prisitaikyti. Tai atsiranda su įmonių branda ir patirtimi. Šiandien daugelis įmonių diversifikuoja savo produkciją ir geografija yra prasiplėtusi, gaminama ne tik vokiečiams. Yra ir tokios kiek egzotiškesnės šalys Lietuvai – Pietų Korėja, Kinija, Prancūzija, Italija ir t.t.“, – pasakojo jis.