Verslas

2018.07.03 10:43

Lukiškių kalėjimo vietoje specialistai mato biurus, muziejų, sporto ir pramogų centrą

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius 15min studijoje pirmadienį pranešė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Vilniaus centre neliks per trejus ar ketverius metus, o jo kaliniai bus perkelti į kitas įkalinimo įstaigas. Nekilnojamojo turto rinka šioje vietoje regi multifunkcinį objektą, kuris galėtų talpinti ne tik butus, bet biurus, viešbutį ar net muziejų.

Galutinį sprendimą dėl to dar turėtų priimti vyriausybė.

„Dauguma Lukiškių komplekso pastatų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tai reiškia, kad sprendimą dėl jų panaudojimo galimybių turi priimti vyriausybė. Šiandien kalbėti išsamiau būtų kiek ankstoka. Lukiškių komplekso ir Sniego gatvės pataisos namų iškeldinimas turėtų būti įgyvendintas iki 2021-ųjų“, – 15min atsakė Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Gaičevskytė-Savickė.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teritorijoje yra 6 pastatai, įtraukti į Kultūros paveldo vertybių registrą. Lukiškių pastatų kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, gamybinis, kalėjimo, kalėjimo-ligoninės pastatai bei tvora ir kontrolinis perėjimo postas. Visi šie statiniai yra saugomi valstybės nuo 2002 metų.

Svarsto apie viešbutį ir muziejų

Žinia apie Lukiškių kalėjimo iškeldinimą pradžiugino nekilnojamojo turto rinkos dalyvius ir analitikus. Tiesa, diskusijos apie tai, kas galėtų būti kalėjimo vietoje, verda jau keletą metų.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas 15min sakė, kad beveik 2 ha ploto teritoriją sostinės centre rinkos dalyviai įsisavins lengvai.

„Matyčiau daug alternatyvų, ką būtų galima įrengti tuose saugomuose pastatuose – nuo muziejaus iki viešbučio. Neatmesčiau net tokių įdomesnių funkcijų kaip muziejus. Kodėl gi ne? Turbūt daug iškentėjęs tas kalėjimas, galima daug istorijų papasakoti. Netgi būtų įdomu turėti kalėjimo muziejų.

Šioje miesto dalyje labai patraukli gyvenamoji ir visiškai įmanoma viešbučio paskirtis. 2 ha vien viešbučiui būtų per daug, todėl gali atsirasti multifunkcija. Jeigu atsirastų vienas pirkėjas, jis galvojų apie alternatyvas ir skaidymus sklypo į tam tikras veiklas“, – aiškino pašnekovas.

BNS nuotr.

Be to, jo teigimu, į Kultūros paveldo registrą įrašyti statiniai šioje vietoje tikrai nėra kliūtis, dėl kurios verslas atsisakytų planų pirkti teritoriją.

„Turime nemažai pavyzdžių, kai rinkos dalyviai neatsisako turėti paveldo objektų. Aišku, jeigu tai iš anksto žinoma aplinkybė, blogiau būna, kai dalyvis nusiperka ir tuomet į paveldą įtraukia. Paveldas savaime nėra blogis, bet turi būti iš anksto atskleistos aplinkybės“, – teigė M. Kulbokas.

Jam antrina ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ vyresnysis rinkos analitikas Raimondas Reginis, kurio nuomone, kol kas per anksti diskutuoti ne tik apie tai, už kiek teritorija su pastatais bus parduota, bet ir kas ten galėtų atsirasti. Tačiau jis mano, kad vienai paskirčiai ši teritorija yra per didelė.

„Ten turėtų būti kažkoks multifunkcinis projektas, nebūtinai reikia susikoncentruoti į gyvenamąją ar komercinę statybą. Teritorija vis tiek yra nemaža, tai turbūt čia nebus toks paprastas projektas“, – komentavo jis.

Būtų geras konversijos pavyzdys

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ komercijos vadovas Julius Belanoška sako, kad ši konversija galėtų tapti sėkmingu atveju, kaip valstybė pritaiko centrines miesto teritorijas naujoms šiuolaikinės visuomenės reikmėms.

„Čia galėtų įsikurti muziejus, renginių, pramogų ir sporto erdvės. Galbūt ši konversija taptų paskata ir kitiems „laukiantiems“ objektams: valstybiniam stadionui, Sporto rūmams. Verslo interesas šioje teritorijoje miglotas dėl didelių paveldosauginių ir kitokių apribojimų, kadangi saugomi ne tik patys pastatai, bet ir jų vidaus elementai“, – mano „Inreal“ atstovas.

Už kiek galėtų būti parduota beveik 2 ha teritorija, kurią šiuo metu panaudos sutartimi valdo Lukiškių tardymo izoliatorius? Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai nesiryžo spekuliuoti.

„Labai specifinis objektas. Pirma reikėtų atlaisvinti tą vietą, tada ramiai atsisėsti. Greičiausiai ta teritorija bus perduota Turto bankui, nes čia nėra kito kelio, ir aukciono būdu nusistatys kainą. Manau, kad dėl šios teritorijos varžytųsi tikrai nemažai, bet kokia kaina galėtų būti, nežinau“, – kalbėjo M. Kulbokas.

Siūlo keisti pardavimo metodą

Tiesa, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ vadovo Mindaugo Vanago teigimu, šiuo atveju galima būtų pasinaudoti užsienio praktika, kai objektas parduodamas ne tam, kuris pasiūlė didžiausią kainą, o geriausią plėtros viziją.

„Pavyzdžiui, mes, kaip įmonė, su kažkokiu architektų biuru galėtume pateikti viziją, ką mes ten nupirkę galėtume pastatyti, ir tuomet galima būtų išvengti visuomenės nepasitenkinimo. Kai parduotų su vizija, būtų aišku, kad miestas patvirtino tą viziją. Antra, tai leistų geriausiai įveiklinti miestą, nes taip miestas rinktųsi ne tik pagal kainą, pagal didžiausią investuotoją, bet pagal tai, kas geriausią viziją pasiūlo“, – kalbėjo jis.

M. Vanago teigimu, dėl patrauklios lokacijos rinką taip pat domintų ir Vilniaus Sniego gatvėje esantys Pusiaukelės namai.

„Tai yra viena perspektyviausių Vilniaus teritorijų, ypač jeigu savivaldybė išlaikys tą kryptį su geležinkeliais ir stotį padarys ne miesto paribiu, o centru. Pietinė dalis apskritai yra populiarėjanti. Ji patogi strategiškai, yra stotis, netoli oro uostas ir arti miesto centro. Tai viena mažiausiai įsisavintų teritorijų mieste, kuri yra arti centro“, – aiškino jis.