Prieš metus įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Darbdaviai, profesinės sąjungos ir vyriausybė tikina, kad didelių trūkumų per metus neišryškėjo, tačiau kodeksą žadama tobulinti metų pabaigoje ar kitų pradžioje. Tiesa, darbo daugiau turi darbo ginčų komisijos. Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai vis dažniau nesutarimus sprendžia komisijose, jose pusė ginčų išsprendžiami taikiai.
Darbuotojai, vis dažniau nesutikdami su darbdavio primetamais reikalavimais, linkę teisybės ieškoti darbo ginčų komisijose. Jų pagalbos prašoma padedant atgauti uždirbtus pinigus ar ginčijant atleidimą. Komisijose, lyginant su ankstesniais metais, prašymų gauta ketvirtadaliu daugiau, konsultuojamasi dukart dažniau. Tiesa, darbuotojui atėjus iki darbo ginčų komisijos, pusė darbdavių tampa sukalbamesni ir linkę susitarti taikiai.
„Išsiplėtė komisijų kompetencija ir darbuotojai tuo naudojasi. Pagal naują reglamentavimą, jos nagrinėja ginčus dėl atleidimo, nušalinimo nuo darbo, neturtinės žalos atlyginimo. Labai mažai ginčų perkeliama į teismus, nes darbo ginčų komisijos veikia labai efektyviai, greitai – per mėnesį turi išnagrinėti prašymą“, – pasakojo Darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Darbo inspekcija pastebi, kad darbo rinkoje vis dažniau taikomas realus atleidimas pagal Darbo kodeksą, daugėja atleidimų darbdavio iniciatyva, kai išmokamos išeitinės išmokos, o ne „savo noru“, kaip būdavo iki šiol.
„Atsirado naujų darbo sutarčių formų – projektiniai darbai, nuotolinis darbas. Darbo kodeksas pakankamai lanksčiai sureagavo į pasikeitusią situaciją, de jure įtvirtino tai, kas vyksta, de facto“, – sakė Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Tačiau kai kurie darbdaviai kodekso nuostatus, pavyzdžiui, dėl darbo tarybų steigimo, linkę įgyvendinti tik formaliai, ypač regionuose, kai užsienio kapitalo bendrovėse jos tampa darbdavių ramsčiais.
„Kai kuriose iš jų matau tokį dalyką: kaip čia sukurti darbo tarybą, kad ji neveiktų. Nes įstatymas įpareigoja, jei yra daugiau kaip 20 darbuotojų, tai kaip čia taip susikurti, kad į tą tarybą patektų tie, kurie būtų nuolankūs, vos ne vadovo tarnai“, – kalbėjo D. Arlauskas.
„Darbdaviai dar neįsisąmonina, ką jie turėtų derinti su darbo taryba ar profsąjunga, pagal tas taisykles, kurios nurodytos Darbo kodekse. Jie neįsivaizduoja, kad reikia kiekvieną dokumentą, kas susiję su socialinėmis garantijomis, derinti. Kol yra tas nesusipratimas, turime sudėtingą situaciją, ir yra jau ne viena byla darbo ginčų komisijose dėl informavimo, konsultavimo, kur profsąjungos laimi ir įrodo darbdaviui, kad vis dėlto reikia derėtis“, – sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Valdžia tikina, kad kaip veikia Darbo kodeksas, stebės ne tik šiuos, bet ir kitus metus. Jei išryškėtų kokių neigiamų tendencijų, žadama operatyviai reaguoti.
„Ginčų daugėja. Yra daug ginčų dėl finansinių dalykų, pinigų. Gerai, kad jie keliauja ne į teismus, bet išsprendžiami taikos sutartimi, tačiau, mano galva, nelabai gerai, kad darbdaviai dar linkę piktnaudžiauti, tai tie saugikliai iš tikro turėtų veikti efektyviau. Jei ką reiktų keisti ar taisyti, tai bus padaryta, tačiau kol kas nematome rimtų indikacijų, kad būtų kažkoks labai didelis pavojus arba būtų labai didelės spragos paliktos“, – teigė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Pirminių naujojo Darbo kodekso veikimo apibendrintų rezultatų tikimasi šio mėnesio pabaigoje, vėliau juos žadama pateikti Trišalei tarybai ir visuomenei.
