Verslas

2018.06.27 13:51

Po mokesčių reformos atlyginimus perskaičiuos, o kaip keisis priedai ir premijos?

Jeigu Seimas patvirtins mokesčių ir pensijų reformą, visų darbuotojų atlyginimai ant popieriaus bus padidinti 1,289 karto. Nuo šios sumos, kuri lygi darbo vietos kainai, bus skaičiuojami nauji mokesčiai. Tačiau kaip bus su priedais ir priemokomis, kurių tiksli suma neįvardyta darbo sutartyse?

Jau dabar gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ įmokų skaičiavimas yra gana sudėtingas – egzistuoja daug skirtingų tarifų skirtingų rūšių pajamoms ir veikloms, dešimtys išimčių ir išlygų.

Vyriausybė pasiūlė su darbo santykiais susijusias pajamas skaičiuoti kitaip. Įvesti dar du naujus GPM tarifus ir juos taikyti visai darbo vietos kainai. Taip pat pasiūlyta pakeisti už darbuotojus mokamų „Sodros“ įmokų tarifus.

Įstatymų projektams patekus į Seimą, čia gimė iniciatyvų įvesti dar daugiau tarifų – skirtingas pajamas apmokestinti 18 proc., 20 proc. ir 27 proc. tarifu (taip pat liktų ir dabar galiojantys 5 proc. ir 15 proc. tarifai).

Regėdama daugybę skirtingų pasiūlymų ir valdančiųjų skubėjimą priimti reformas, daugelį darbuotojų organizacijų vienijanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prie Seimo surengė piketą.

Apie darbuotojams kilusius klausimus ir abejones ketvirtadienį DELFI TV laidoje „Gyvai“ pasakojo neseniai nauja LPSK pirmininke tapusi Inga Ruginienė.

BNS nuotr.

„Mums kyla labai daug klausimų dėl mokesčių sujungimo. Mums neaišku. Jeigu kalbame apie pagrindinį atlyginimą, abejonių lyg ir nebus, kad darbdavys sąžiningai sujungs (mokėtiną GPM ir „Sodros“ įmokas, – DELFI) ir pakeis darbo sutartis.

Mes kalbame, ką daryti dėl priedų, dėl premijų, dėl antraeilių pareigų. Ar tikrai darbdavys sujungs mokesčius? Jei visą laiką turėjote 300 Eur priedą, ar nebus tiesiog nuskaičiuota 60 proc. ir tiek? Tik nuo darbdavio priklauso, kokį priedą gausite, čia niekas negali to pareguliuoti. Tai nėra išspręsta. Kalbama tik apie patį sujungimą“, – nuogąstavo pirmininkė.

Jos teigimu, visiškai neaišku, kaip į tokias permainas reaguos visuomenė, ar nebus taip, kad gyventojai į reformą reaguos visiškai kitaip nei tikisi jos sumanytojai:

„Niekas jos neparuošė. Nesakau, kad tai yra bloga, bet jeigu žmogus pamatys, kokią didelę dalį algos atiduoda mokesčiams, ar jis nepradės kelti klausimų, dėl valstybės paslaugų kokybės.“

Kliūva ir pensijų reforma

Anot I. Ruginienės, profesinėms sąjungoms taip pat kyla daug klausimų dėl siūlomos pensijų reformos. Esą visiškai neaišku, ar visiems dirbantiesiems 2 proc. sumažinus „Sodros“ įmokas, valstybė nepritrūks pinigų kitoms funkcijoms finansuoti.

„2 proc., kurie bus išimami iš „Sodros“ ir dėl ko padidės atlyginimas. Vėlgi nesakome, kad tai blogai, bet nematome kompensavimo mechanizmo. Tik dabar pirmą kartą Seimo Biudžeto ir finansų komitete pamatėme, kad gali būti apmokestinamos ir kitos pajamos. Iki tol apie tai niekas nekalbėjo. NT mokestis, taip. Buvo apie jį kalbos, bet jos sustojo koridoriuose.

Taigi, nematome aiškaus kompensacijų mechanizmo. Dėl to keliame klausimą: šiandien gausiu 10 Eur daugiau, gal ir neblogai, bet ar nereikės rytoj už visas (valstybės institucijų teikiamas) paslaugas sumokėti iš kišenės. Ar yra tas balansas?“ – retoriškai klausė pirmininkė.

Ji abejojo ir tuo, kaip norima keisti pensijų kaupimą privačiuose pensijų fonduose:

„Susidaro vaizdas, kad vyriausybė dirba privatiems pensijų fondams, tarsi visa komanda sutelkta tam, kad pensijų turėtų klientų, peno ir stabiliai dirbtų. Taigi, klausiam, ar tikrai reikia versti žmogų „prirašyti“ prie pensijų fondo.“

I. Ruginienės įsitikinimu, daugeliui dirbančiųjų trūksta aiškios ir suprantamos informacijos, kodėl už juos sprendžiama, ką jie turėtų daryti, kokia nauda iš kaupimo, kiek tai apskritai kainuoja valstybei.

Profesinės sąjungos pasisako už tai, kad mokesčių ir pensijų reformos dar būtų išsamiai aptartos su visuomene, darbuotojų atstovais ir kad jas numatantys įstatymų projektai nebūtų skubotai priimami šioje Seimo sesijoje. Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka yra minėję, kad nepriėmus įstatymų dabar, jų svarstymas nusikeltų į 2020 m.

Ministerija: darbuotojai galės skųsti darbdavį

DELFI paklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kaip bus užtikrinama, kad darbdaviai sąžiningai perskaičiuotų ir naujus mokesčius taikytų ne tik pagrindinei atlyginimo daliai, bet ir įvairiems priedams, priemokoms.

BNS nuotr.

SADM Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė citavo įstatymo projektą, kuriame numatyta: iki įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto (t. y. į rankas, – red.) darbo užmokestis negali sumažėti dėl pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimo perskaičiavimo ir (ar) draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų perkėlimo apdraustajam.

„Paminėtina, jog minimas darbuotojo darbo užmokestis, kuris privalo būti perskaičiuojamas, turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Darbo kodekse, kur numatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį“, – aiškino vedėja.

Jos teigimu, darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.

Taip pat priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

„Svarbu paminėti, kad pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kuris manys, kad darbdavys (draudėjas) pažeidė jo teises dėl pareigos (darbo užmokesčio perskaičiavimo) nevykdymo ar netinkamo vykdymo, turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą prašydamas įpareigoti darbdavį (draudėją) vykdyti šią pareigą bei atlyginti atsiradusią žalą“, – komentavo V. Baliukevičienė.