Verslas

2018.06.26 12:29

Seimas ūžė, bet pritarė – kitąmet bus 20 procentų gyventojų pajamų mokestis

Ernestas Naprys, 15min.lt2018.06.26 12:29

Seime žengtas dar vienas žingsnis mokesčių reformos link: patvirtintas naujas 20 procentų GPM tarifas dirbančiųjų pajamoms, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus taikomas platesniam dirbančiųjų ratui. Valdžios rastas kompromisas Seime kol kas priimamas be išlygų, nors tam itin aktyviai priešinosi opozicija ir dalis valstiečių. Seimas, panašu, pažeis mokesčių administravimo įstatymą – neliks 6 mėn. termino po įstatymų paskelbimo iki įsigaliojimo.

Už naują GPM tarifą ir platesnį NPD taikymą balsavo 68 parlamentarų, prieš – 19, o susilaikė – 23. Antradienį popiet Seimas dar apsispręs ir dėl pensijų kaupimo reformos.

Antradienį Seime diskusijos buvo daug audringesnės nei svarstant mokesčių sujungimą ir bazinės pensijos perkėlimą bei „Sodros“ tarifą – opozicija kvietė nepalaikyti šio projekto.

Seimas praėjusią savaitę jau yra pritarė, kad nuo kitų metų darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai būtų sujungti – ant popieriaus atlyginimai turės augti 28,9 procento visiems darbuotojams, o jų darbo sutartys bus perrašytos be išankstinio sutikimo. Pritarta ir „Sodros“ luboms ir 19,5 proc. tarifui, priimtos kovos su šešėliu priemonės.

Mokesčių reformos projektai priimti po svarstymo stadijos – tai priešpaskutinis žingsnis Seime.

Finalinis mūšis dėl mokesčių ir pensijų reformos Seime vyks ketvirtadienį – Seimas balsuos galutiniame balsavime dėl jų priėmimo. Įstatymus dar turės pasirašyti prezidentė.

Pagal valdžios pasiektą kompromisą, neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) kitąmet bus taikomas iki 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o jo dydis sieks 300 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymui Seimo nariai buvo pateikę ir pasiūlymų siaurinti NPD taikymo ribas iki 1,5 VDU, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas visus pasiūlymus atmetė, net ir teiktą komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno.

Piktinosi opozicija ir dalis valstiečių

S. Jakeliūnas pristatė ne tik komiteto, bet ir savo atskirąją nuomonę, kurią palaikė dar 3 komiteto nariai: Rasa Budbergytė, M. Majauskas ir Andrius Kubilius.

S. Jakeliūnas, E. Genio/LRT nuotr.

„Kadangi nėra valstybės biudžeto rodiklių 2020-2021 m., siūlymas didinti NPD, išplečiant jo taikymo apimtį iki 2,5 VDU per trejus metus, yra finansiškai nepagrįstas ir neatsakingas sprendimas. Nepritariame siūlomiems NPD pakeitimams, kurie lemtų 1,6 mlrd. eurų GPM netekimus nuo 2019 iki 2021 m. imtinai“, – teigė S. Jakeliūnas.

Šį jo siūlymą palaikė Naglis Puteikis, kviesdamas Seimo narius palaikyti būtent atskirąją nuomonę.

Gintarė Skaistė priminė, kad reforma buvo pradėta siekiant kitų tikslų – iškelti bazinę pensiją iš „Sodros“ į valstybės biudžetą ir ją finansuoti didesniu GPM tarifu. Tačiau po kompromiso GPM bus vienu procentiniu punktu mažesnis – bazinės pensijos finansavimas nebus pakankamas.

„Bazinės pensijos iškėlimas nėra padengiamas pilnai jokiais kitais finansiniais šaltiniais. Ir kyla klausimas – kuo bus finansuojama bazinė pensija? Buvo kalbama kad bus sumažintas darbo apmokestinimas dviem procentais. Tačiau tie 2 procentai nukreipti į papildomą kaupimą, į antrą pakopą – gavęs tuo du proc. darbuotojas turės iškart pervesti į pensijų fondą ir jam nuo to niekas nesikeičia“, – abejoja tokios schemos legalumu G. Skaistė.

Ji abejojo ir koalicijos politine kryptimi – „NPD išplėtimas apskritai kelia klausimą dėl šitos koalicijos centro kairumo ir apskritai kairumo“. Mat NPD būtų taikomas kone visiems dirbantiesiems, o dėl to biudžete atsiveria „skylė“.

G. Skaistė tikino, kad jai gėda už valstybę, kuri ugniagesiams moka 420 eurų, muitininkams – 500 eurų, socialiniams darbuotojams – 450-500 eurų, o vietoje šių problemų sprendimo nusprendžiama „pabarstyti“ visiems po truputį.

„Reforma didžiulė, plačiai apimanti, bet nežinau, ar giluminė. Daug įstatymų projektų keičiama, vienas iš jų – GPM. Kiekviena reforma daroma bent 10-iai metų į priekį, prisiminkime tą naktinę mokesčių reforma 2008 m. pabaigoje, pasaulinės krizės akivaizdoje. Šita reforma skubi, mano manymu, daugelyje vietų nepamatuota. Daugeliu atveju atrodo, kad svarbu yra daryti“, – rėžė ir Eugenijus Gentvilas.

Jis tikino, kad reforma nesuderinta nei trišaliame formate – jai nepritaria ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos, taip pat nesuderinta ir su opozicija.

Kęstutis Glaveckas teigė neįžvelgiantis mokesčių korekcijoje reformos. Jis teigė, kad Lietuva atsisako 700 mln. eurų pajamų į biudžetą ir nebus kuo šių pinigų pakeisti.

„Kur dingo drąsa? Kur drąsi mokesčių reforma? Kur ji? Kalbam apie drąsius sprendimus, tačiau jau kolegos sakė – tai nesusikalbėjimas, skubėjimas. (…) Ar galėsim geriau finansuoti viešas gerybės? Ne. Ar galėsime labiau sumažinti nelygybę? Ne. Atvirkščiai, nelygybė padidės. Nes GPM padidinimas, įvedant „Sodros“ lubas net iki 27 proc., kur čia pasiektas kompromisas, nekompensuoja praradimų“ – piktinosi ir Algirdas Sysas.

BNS nuotr.

Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad atlyginimai jau dabar auga po 10 procentų, tačiau biudžetas pirmąkart per penkerius metus nesurenkamas toks, kaip planuota. Jis nepalaikė siūlymų mažinti mokesčių dirbantiesiems.

„Negalima daryto mokestinės reformos, nepateikiant išsamios analizės, nepateikiant modelių, kaip tai atsilieps ekonomikos augimui ir pajamų surinkimui“, – teigė A. Butkevičius ir siūlė pritarti atskirajai Biudžeto ir finansų komiteto narių nuomonei.

Rasa Budbergytė akcentavo, kad užuot sprendžiant valdžios sektoriaus pajamų subalansuotumo problemą, atvirkščiai – mažinamos galimybės didinti perskirstymą per biudžetą. Ji kritikavo, kad mažesniais mokesčiais valstiečiai siekia užsitikrinti ir daugiau rinkėjų balsų.

„Netrukus gali išaušti juodasis scenarijus, kuris kartojasi cikliškai kartą per 10 metų, jau prakalbo ir mūsų ekspertai – kaip tik reikėtų kaupti tą perteklių“, – teigė R. Budbergytė.

Nelieka 6 mėnesių termino iki įsigaliojimo

Konservatorius Mykolas Majauskas atskleidė dilemą – net jei įstatymų projektus bus spėta priimti iki liepos 1 d., Seimas pažeis mokesčių administravimo įstatymą, kadangi įstatymai nebus paskelbti anksčiau nei prieš 6 mėn. iki jų įsigaliojimo.

„Panašu kad su mokesčių reforma nesuspėsime. Ji įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paskelbimo dienos – ne nuo priėmimo dienos, o paskelbimo dienos. Priėmimas numatytas ketvirtadienį–penktadienį. Prezidentė pastatoma į nekonstitucinę padėtį –ji arba penktadienį vakare su tušinuku turėtų laukti ir iškart įstatymus pasirašyti, arba pasirašyti pirmadienį“, – piktinosi M. Majauskas.

Pagal įstatymą, Seimas turi užtikrinti, kad mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.

M. Majauskas pasiūlė mokesčių klausimą apskritai išbraukti iš darbotvarkės, tačiau Seimo dauguma tokio siūlymo nepalaikė.

M. Majauskas, BNS nuotr.

„71 Konstitucijos straipsnis labai aiškiai sako, kad LR Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti“, – citavo M. Majauskas.

Jis kritikavo ir visą reformą.

„Reforma didelė, bet žmonės, kurie uždirba 400 eurų – jų atlyginimas padidės 2 eurais. Suprantu, kad kiekvienas euras svarbu, bet ką jie už tuos pinigus galės nusipirkti, jei valstybės biudžete mes atveriame skylę“, – piktinosi M. Majauskas.

Anot jo, valstybė griaunama – reforma nieko nesprendžia, o žmonės negalės už kelis papildomus eurus nusipirkti papildomų sveikatos, švietimo, ar kitų viešų paslaugų, o mokytojų, gydytojų ar kitų tarnautojų atlyginimai nedidės.

Papildomų siūlymų nepalaikė

S. Jakeliūnas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą, kuriuo GPM tarifas, viršijus „Sodros“ lubas, būtų nustatytas ties 30 proc., tai daugiau nei pasiektas kompromisas (27 proc.). tačiau jis palaikymo nesulaukė.

Taip pat nepalaikytas ir Tomo Tomilino teiktas pasiūlymas padidinti GPM tarifą iki 20 proc. kitoms pajamų rūšims – individualios veiklos, dividendų, palūkanų, ir kt., viršijančioms 107 tūkst. eurų per metus.

Kitu siūlymu S. Jakeliūnas siūlė nuosaikesnę NPD plėtrą – iki 1,7 vidutinio darbo užmokesčio. Seimas taipogi atmetė šį siūlymą ir liko prie pasiekto kompromiso tarp Ramūno Karbauskio, Gedimino Kirkilo, ir premjero Sauliaus Skvernelio.

S. Skvernelis: mokesčių reforma pagerins visų gyventojų padėtį

Premjeras įsitikinęs, kad valdančiųjų ir vyriausybės pasiekti kompromisiniais vadinami sprendimai dėl „Sodros“ įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo bus naudingi didžiajai daliai gyventojų, rašo BNS.

S. Skvernelis, BNS nuotr.

„Manau, kad pagerės visų mūsų situacija. Prielaidos yra, kad turėsime daugiau gerai apmokamų darbo vietų čia, Lietuvoje, o ne bus jos steigiamos kitose šalyse, kur tas apmokestinimas palankesnis. Ir vėlgi per mokesčius mes susigrąžinsime – kalbant apie tą pačią „Sodrą“ ir gyventojų pajamų mokestį – gerokai daugiau, įvesdami („Sodros“ įmokų – BNS) lubas ir įvesdami dar progresinį 27 proc. (GPM – BNS) tarifą virš lubų gaunantiems pajamas, negu mes prarandame“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, nors vyriausybės ankstesnis siūlymas 2 procentiniais punktais mažinti pervedimus „Sodrai“ buvo pamatuotas, dabar pasiektas kompromisinis variantas – vienu punktu sumažinti tiek GPM, tiek „Sodros“ įmoką – vis tiek reikš didesnes pajamas gyventojams.

„Turbūt reikėjo surasti kompromisą, nes buvo siūlymas vyriausybės, manau, logiškas, subalansuotas pagrįstas visomis prasmėmis, 2 punktais „Sodros“ tarifą mažinti, bet atsirado manančiųjų kitaip ir norinčiųjų sukaupti nepanaudojamą „Sodros“ rezervą. Bendras rezultatas, kalbant apie žmonių pajamas, jos didės tokiu pačiu skaičiumi, kas ir buvo mūsų variante, mes subalansavome ir naują sprendimą“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak premjero, su koalicijos partneriais Lietuvos socialdemokratų darbo partija nėra nesutarimų mokesčių klausimais.