Verslas

2018.06.25 10:22

Prognozės: algos kils, produktai ir paslaugos neturėtų stipriai brangti

Mindaugas Aušra, LRT RADIJAS, LRT.lt2018.06.25 10:22

Kylanti vidaus ir išorės paklausa toliau aktyvina šalies ekonomiką, tačiau įtampą padeda slopinti augančios investicijos į gamybos modernizavimą ir pajėgumų plėtrą. Įmonėms trūkstant darbuotojų, Lietuvos bankas didina darbo užmokesčio augimo prognozę, o kainos, kaip numatoma, šiemet kils mažiau nei pernai.

„Samdomų darbuotojų paklausa gerokai viršija pasiūlą, jiems tenkanti sukuriamos pridėtinės vertės dalis beveik rekordinė. Lietuvos ekonomika jau kurį laiką auga gerokai greičiau, nei turėtų, vis labiau pastebima įtampa darbo rinkoje“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Numatoma, kad šiemet šalies ekonomika augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc., nedarbo lygis atitinkamai mažės iki 6,7 ir 6,6 proc. Darbo užmokesčio augimo prognozė šiems metams didinama nuo 6,7 iki 7,6 proc. Nedarbui mažėjant, o darbuotojų poreikiui nemąžtant, šalies verslas darbuotojų trūkumo problemą gali spręsti trimis būdais: atlyginimų didinimu, investicijomis į gamybos modernizavimą ir plėtrą arba kviesdamasis darbuotojus iš trečiųjų šalių. Statistika rodo, kad darbo užmokestis jau kelerius metus auga visuose ekonomikos sektoriuose.

Pernai labiausiai jį turėjo pajusti prekybos, žemės ūkio, informacijos ir ryšių, statybos, apdirbamosios gamybos darbuotojai, kurių atlyginimai kilo apie 9–11 proc. Įtampą ūkyje vėsina praėjusiais metais pradėjusios atsigauti investicijos, kuriomis stiprinami gamybos pajėgumai. Tiesa, dalis investicijų yra nukreipta į pastatų statybą, kuri didina ir deficitinės darbo jėgos poreikį. Darbo rinkoje jaučiant emigracijos pasekmes, dalį netekčių bandoma atsverti atsivežant darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

„Vis dėlto darbuotojų trūkumo problemos sprendimas pasitelkiant imigraciją yra tarsi bandymas suskaudus dantims griebtis nuskausminamųjų – trumpam malšinami simptomai, bet pati priežastis ne visuomet gydoma. Turime stiprinti į darbo rinkos poreikius orientuotą švietimą, didinti investicijas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas, mažinti socialinę įtampą“, – sako G. Šimkus. 2017 m. į Lietuvą atvyko keliolika tūkst. imigrantų, tačiau vos keli šimtai iš jų buvo aukštos kvalifikacijos.

Kainos turėtų kilti mažiau

Nors metų pradžioje naftos kainų augimas, palyginti su 2017 m., buvo aprimęs, tačiau gegužę dėl įtampų tarptautinėje aplinkoje kainos vėl šoktelėjo, kartu kilstelėdamos benzino bei dyzelino kainas ir mūsų šalies degalinėse. „Nors naftos pabrangimas prie kainų augimo prisideda daugiau, nei tikėjomės, prognozuojame, kad jį atsvers mažiau brangstantys maisto produktai ir išblėsęs akcizų poveikis, todėl kainos augs mažiau nei pernai“, – sako G. Šimkus.

Pieno ir jo produktų kainos šiemet auga maždaug ketvirtadaliu mažiau nei 2017 m., mėsos kainos – beveik perpus mažiau, o viso maisto – maždaug šeštadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Infliaciją slopinamai veiks ir ne tiek daug, kiek pernai, pakelti akcizai, šiek tiek mažiau didėjančios paslaugų kainos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija, praėjusiais metais sudariusi 3,7 proc., šiemet bus 2,7 proc., t. y. 1 proc. punktu mažesnė.

Remiantis ankstesnėmis Lietuvos banko prognozėmis, šiais ir kitais metais nedarbo lygis šalyje turi mažėti, o darbdaviai, ieškodami darbuotojų, kels atlyginimus. Tiesa, jie turėtų augti ir dėl to, kad nuo kitų metų pradžios didės minimali alga, konkrečiai kiek – šiuo metu neaišku, nes Trišalė taryba nepasiekė susitarimo.

Augant gyventojų pajamoms, natūraliai daugėja ir išlaidų. Pasak ekonomistų, tai yra vienas iš esminių ekonomikos variklių. Beje, atlyginimo augimo neturėtų suvalgyti didelės kainos.

Lietuvos bankas kovą teigė, kad šiais ir kitais metais maisto produktai ir paslaugos nebrangs itin sparčiai. Tam daugiausiai įtakos turi kol kas nedidėjantys akcizai, kurie, pavyzdžiui, pernai lėmė spartų kainų augimą.