Verslas

2018.06.19 11:17

Valstybės kontrolė: vyriausybei nesiimant veiksmų, gresia sankcijos Lietuvos energetikai

ELTA2018.06.19 11:17

Lietuva nepasieks užsibrėžto tikslo 2014–2020 metais sutaupyti 11,67 teravatvalandžių (TWh) energijos, jeigu vyriausybė nesiims papildomų veiksmų. Tokias išvadas padarė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. 

Dėl to Lietuvai galėtų grėsti iki 600 tūkst. eurų vienkartinė bauda. 

„Vyriausybė yra numačiusi energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, ir, praėjus pusei įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpio, sutaupyta 3,9 TWh – t. y. 33,7 proc. Auditorių skaičiavimais, vyriausybei nesiimant papildomų veiksmų, tikslas nebus pasiektas“, – teigiama pranešime.

Pasak Valstybės kontrolės, nustatyta, kad taupymo priemonių įgyvendinimas vėluoja pirmiausiai dėl dvejus metus užtrukusios būtinos teisinės aplinkos sukūrimo, o šių priemonių įgyvendinimas iki šiol nėra tinkamai koordinuojamas. Keturios iš septynių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių nebuvo pradėtos vykdyti iki 2016 metų pabaigos. Trys naujos priemonės, turinčios generuoti 48 proc. sutaupymų, buvo patvirtintos ir pradėtos vykdyti, likus mažiau nei pusei įgyvendinimo laikotarpio (2017 m. pabaigoje).

Auditoriai nurodo, kad, prasidėjus auditui, pastebėtas ryškus priemonių įgyvendinimo postūmis, „tačiau būtino spurto dar nėra“. 

„Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti, remiantis Eurostatu, yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis“, – pranešime teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius. 

Pasak pranešimo, auditoriai pastebi, kad, vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 metais nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų. 

Šiuo metu Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos Aplinkosaugos audito darbo grupė (angl. EUROSAI WGEA) taip pat atlieka auditą – vertina, ar šalys yra pasirengusios įgyvendinti ir laikytis viešojo sektoriaus pastatų energinio naudingumo reikalavimų, įtvirtintų energijos vartojimo ir pastatų energetinio efektyvumo direktyvose. Auditą planuojama baigti ir rezultatus pristatyti iki š. m. spalio mėnesio.

Valstybės kontrolės duomenimis, įgyvendinant priemonę Daugiabučių namų atnaujinimo programa, turinčią generuoti 2,67 TWh energijos sutaupymų (arba beveik 23 proc. visų sutaupymų), iki 2016 metų pabaigos jau buvo sutaupyta 2,1 TWh (arba beveik 18 proc. visų sutaupymų) – t. y. daugiausia iš visų energiją taupančių priemonių. 

„Jos įgyvendinimui 2014–2017 metais jau investuota 513 mln. eurų. Daugiabučių namų atnaujinimo fonduose 2017 metų pabaigoje buvo likę 87,8 mln. eurų, todėl, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą tikslą atnaujinti po 500 daugiabučių kasmet, tikėtina, kad šių lėšų nepakaks. Todėl valdant riziką būtina numatyti atitinkamą lėšų poreikį“, – rašoma pranešime. 

Energetikos ministerija teigia, kad, atliekant auditą, nebuvo vertinamos dvi šios vyriausybės Energetikos ministerijos pernai patvirtintos priemonės, kurios, anot jos, leis pasiekti proveržį ir pagerins energijos efektyvumo rodiklius. 

Pasak ministerijos, pirma priemonė – tai Energetikos ministerijos pasirašyti susitarimai su valstybei priklausančiomis energetikomis įmonėmis, kuriais įmonės įsipareigojo iki 2020 metų sutaupyti 1,9 TWh energijos, neuždedant papildomos naštos ant vartotojų pečių. 

Taip pat yra pasirašyti susitarimai su energijos tiekėjais dėl vartotojų informavimo apie energijos efektyvumo priemones ir jų naudą. Tai taip pat prisidės prie ES direktyvos tikslų įgyvendinimo.

Antra priemonė – viešųjų pastatų atnaujinimas. Siekiant spartesnio energijos sutaupymo viešųjų pastatų srityje, vyriausybė gegužės mėnesį pritarė Energetikos ministerijos siūlymams įpareigoti visas ministerijas, kurioms priklauso šimtai neefektyvių pastatų, tokius pastatas atnaujinti arba jų visiškai atsisakyti. Iki šiol valstybės institucijos nebuvo motyvuotos atnaujinti joms priklausančius neefektyvių pastatų, kadangi tai nesukeldavo joms jokių finansinių pasekmių. Pagal naują tvarką, jeigu nebus priimami jokie sprendimai dėl energetiškai neefektyvių pastatų, institucijai bus skiriamas mažesnis finansavimas iš biudžeto su energija susijusioms išlaidoms padengti. Šiuo metu procesas jau įsibėgėja ir yra pasirašytos devynios sutartys dėl viešųjų pastatų atnaujinimo.

Pasak pranešimo, taip pat Energetikos ministerija kuria ir naujas papildomas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios, jeigu joms bus pritarta šį mėnesį Seime, įsigalios nuo 2019 metų pradžios. Viena jų, tai yra diferencijuoto VIAP mokesčio taikymas energijai imliai pramonei, kas reiškia, kad susigrąžintos lėšas už VIAP bus nukreiptos į įmonės energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.