„Jau netelpame“ – per siūles braškančioje Tenerifėje lietuviai už būstą atseikėja ir per 300 tūkst. eurų

Lietuvių itin pamėgtoje Tenerifėje išaugus nuomos kainoms, dalis šaltuoju metų sezonu norinčių pasišildyti tautiečių čia ryžtasi įsigyti ir nuosavą būstą. Nepaisant 30 proc. nuo karo pradžios kilusių pardavimo kainų, per paskutinius dvejus metus būstai saloje šluote šluojami, sako Tenerifėje LRT.lt kalbinta nekilnojamojo turto brokerė. 

Svarsto ir apie antrą būstą

Švelniu jūriniu klimatu lepinanti Tenerifė – ypač lietuvių pamėgta kryptis. Ištisus dvylika mėnesių oras čia yra palankus maudynėms. Pats turizmo sezonas saloje prasideda rudenį–žiemą, tačiau mėgstantys karštį atostogauja ir vasarą.

Vis dėlto dalis lietuvių Tenerifės saloje ne tik poilsiauja, bet ir traukia žiemoti ilgesniam laikui. Vienas jų – 2023 metų pavasarį būstą Tenerifėje su šeima įsigijęs vilnietis Tomas.

Šioje Kanarų saloje su šeima Tomas pasakojo žiemojantis jau septintus metus, čia lietuviai praleidžia net kelis mėnesius. Kadangi nuomos kainos Tenerifėje nuolat kyla, teko pradėti galvoti apie nuosavą būstą. Šeimoje yra keturi vaikai, tad ieškota didesnių – trijų kambarių – apartamentų.

„Pamatėme, kad mums jau sunku nuomotis ką nors didesnio, todėl ir pirkome. Grubiai trijų kambarių nuoma buvo 80 eurų už parą, paskui 100, paskui – 120 eurų. 2022 metų žiemą jau buvo 150 eurų“, – LRT.lt pasakojo vyras.

Būstą saulėtoje saloje šeima įsigijo už maždaug 240 tūkst. eurų. Nuo 2022 m., anot Tomo, parduodamo nekilnojamojo turto kainos taip pat ėmė gana sparčiai kilti.

Vis dėlto įsigyto turto vertė, pasak pašnekovo, paaugo ne itin. Visai neseniai tame pačiame komplekse, kur šeima įsigijo būstą, Tomas pasakojo aptikęs panašius apartamentus, parduodamus už 225 tūkst. eurų.

„Galvojome gal dar vienus [apartamentus] paimti, bet kol kas svarstome“, – pridūrė jis.

Vertindamas galimybes verstis būsto nuoma Tenerifėje, Tomas sako skaičiavęs, jog tam, kad tokia veikla atsipirktų, vidutiniškai per mėnesį nuomos pajamos turėtų siekti bent 1,5 tūkst. eurų, geriausia – 1,8 tūkst. eurų.

„Čia jau kalbu apie pajamas, nuo kurių dar reikėtų mokėti visokias įmokas. O jos, bent jau mūsų komplekse, yra nemažos, nes yra šildomas baseinas, prižiūrima teritorija ir t. t. <...> Tada yra patalpų valymas, standartiniai komunaliniai mokesčiai, vanduo, elektra. <...> Visi reikalai siekia maždaug 250 eurų per mėnesį. <...> Dar metinis mokestis 3 tūkst. eurų. Tai galima paskaičiuoti, kad yra 6–7 tūkst. eurų mokesčių“, – vardijo vyras.

Įsigijus tokios pačios vertės objektą, tarkime, Vilniuje, jo manymu, verstis nekilnojamojo turto nuoma būtų kur kas paprasčiau.

„Už 225 tūkst. eurų nusipirkus kotedžą Vilniuje, jį būtų galima išnuomoti už 1–1,2 tūkst. eurų ir, žinoma, ilgam laikotarpiui. <...> Tuo tarpu Tenerifėje tu turi į grupes kelti [skelbimus], ieškoti nuomininkų, t. y. – dirbti. Jeigu atiduosi agentūrai, ji pasiims 20–30 proc. <...> Tokiu atveju tikrai labiau apsimoka Vilniuje“, – svarstė pašnekovas.

Saloje praleidžia pusmetį per metus

Būstą Tenerifėje žiemojimui LRT.lt pasakojo įsigijęs ir vilnietis Žilvinas. Saloje su šeima jis teigia taip pat praleidžiantis 5–6 mėnesius per metus.

Prieš pat karą už 160 kv. metrų apartamentus Tenerifėje vyras sako atseikėjęs per 300 tūkst. eurų.

„Garažas, rūsys, pirmame aukšte svetainė ir virtuvė, terasa, antrame – miegamieji, vonia“, – vardijo jis.

Verstis nuosavų apartamentų nuoma tuomet, kai nebūna Tenerifėje, vyras tvirtina nenorintis dėl emocinių sumetimų.

„Būname čia 5–6 mėnesius, todėl tai jau gaunasi tavo daiktai, tavo namai, nesinori, kad kas nors kitas gyventų“, – dėstė jis.

Vilnietis taip pat antrina, kad būsto kainos Tenerifėje pastaruosius penkerius metus nuolat augo, tad tokią investiciją jis iš esmės vertina teigiamai.

„Viena priežasčių – diversifikuoti riziką dėl karo. Lietuva yra rizikos zonoje, šalia Rusija, todėl nėra protinga sukišti visą kapitalą į vieną lokaciją“, – svarstė jis.

Apžvelgdamas kitus Tenerifės privalumus, vyras akcentuoja gerą orą, daugybę veiklų, lietuvišką mokyklą.

„Visam laikui keltis nesinori, jaučiuosi lietuvis, bet Tenerifėje turime gerą bendruomenę. Kol kas gyvenimas ir ten, ir ten pasiteisina“, – pažymėjo jis.

Kainos nuo karo pradžios kilo 30 proc.

Nekilnojamojo turto agentūros „Keller Williams Sunset“ Tenerifėje brokerė Ieva Vainaitė LRT.lt taip pat pasakojo, kad jau pirmąją karo dieną čekai, lenkai, slovakai, taip pat ir lietuviai ėmė itin domėtis būsto įsigijimu Tenerifėje.

„Kai jau buvo paskelbtas karas Ukrainoje, mano telefonas netilo“, – prisiminė ji.

Anot NT brokerės Tenerifėje, per paskutinius dvejus metus viskas „šluojama“. Vystytojai dairosi žemės sklypų, kuriuose galėtų statyti gyvenamuosius pastatus, tačiau jų, pasak pašnekovės, praktiškai nebėra.

„Sala šiuo klausimu labai ribota. Ypač daug ribojimų žaliajai zonai, nacionaliniams parkams. Atrodo, daug žemės, bet iš tikrųjų jos paskirties negalėsi pakeisti. Ji turi būti agrikultūrinė ir taškas. Galima sakyti, saloje jau netelpame“, – tvirtino I. Vainaitė.

Nekilnojamojo turto kainos Tenerifėje nuo karo pradžios, pašnekovės teigimu, augo per 30 proc. Daugiausia dairomasi būsto, kainuojančio iki 200 tūkst. eurų. Tiesa, tokių objektų, anot jos, šiuo metu itin trūksta.

„Už 200 tūkst. eurų geresnėje zonoje galima gauti 1 kambario butuką“, – teigė I. Vainaitė.

Kita dalis potencialių pirkėjų žvalgosi būsto iki 300 tūkst. eurų, pastebi NT brokerė. „Šitoje [arčiau vandenyno esančioje] zonoje žmonėms dar galima ką nors pasiūlyti iki 300–350 tūkst. eurų, bet jau po to eina daugiau nei 400 tūkst. eurų“, – sakė ji.

Atokiau nuo pakrantės esantys apartamentai parduodami ir pigiau. Pavyzdžiui, 2–3 miegamųjų būstą galima įsigyti už 200 tūkst. eurų.

Jeigu keturių asmenų šeima pageidauja būsto su vaizdu į vandenyną, tokie apartamentai jau kainuotų per 300 tūkst. eurų. „Žiūrint, ko norima, aišku“, – pridūrė I. Vainaitė.

Šiaurinė salos dalis, kur daugiausia įsikūrę vietiniai ispanai, anot I. Vainaitės, lygiai taip pat iššluota.

„Puerto de la Krusas labiausiai paklausus. Iki 200 tūkst. eurų dabar jame radome aštuonis butus. Du iš jų praktiškai negyvenami arba labai prastuose pastatuose“, – teigė I. Vainaitė.

Tam, kad įsigytų būstą Tenerifėje, asmuo turi turėti apie pusę nuosavų lėšų, likusią dalį gali skolintis iš banko.

„Jei norima pirkti būstą už 200 tūkst. eurų, 100 tūkst. eurų turime turėti jau susitaupę <...> ir jau likusią sumą galima, jeigu yra atitinkami reikalavimai, gera alga, neturima paskolų Lietuvoje, neturima daug lizingų, apie pusę sumos žmonės gauna“, – paaiškino pašnekovė.

Paklausta apie būsto nuomos rinką Tenerifėje, I. Vainaitė teigė, jog vieno kambario ilgalaikės nuomos apartamentai per mėnesį gali kainuoti ir 800 eurų. Didesni būstai su garažu – 1,2–1,5 tūkst. eurų.

„Kainos tikrai aukštos“, – neslėpė ji.

Didžiausia lietuvių koncentracija Tenerifėje šiuo metu, anot I. Vainaitės, yra Los Gigantės kurorte.

„Jei einame gatve ir pabandome užeiti į kokį nors restoranėlį, tikrai sutiksime tautiečių“, – tikino pašnekovė.

Apibendrindama I. Vainaitė tvirtino, jog įsigyti būstą Tenerifėje apsimoka vien dėl kasmet augančios nekilnojamojo turto vertės.

„Tai, ką aš atvykusi į salą prieš septynerius metus galėjau nupirkti už 90 tūkst. eurų, dabar tai kainuoja 220 tūkst. eurų“, – pabrėžė ji.

Paklausta apie galimas rizikas, pavyzdžiui, ugnikalnio Teidės išsiveržimą, I. Vainaitė neslepė, kad tokia tikimybė išlieka, tačiau ramino, jog situacija šiuo klausimu nuolat stebima.

„Turime pakankamai tai stebinčių specialistų. <...> Bet kokiu atveju reikia apsidrausti. Rizika visada yra, kad ir karas Lietuvoje prasidės, kad čia išsiveržimas prasidės, bet matėme, kas vyko La Palmoje: lava bėgo ir buvo užlietas tik tam tikras plotelis, visa kita La Palmoje žaliuoja“, – kalbėjo ji.

Būstus perka ir kitose Ispanijos vietose

Situacija dėl nekilnojamojo turto pirkimų panaši ir kitur. Alikantės regione įsikūrusios nekilnojamojo turto agentūros „IS Real Estate“ vadovė Sonata Norkienė sakė, kad čia lietuviai dažniausiai renkasi butus iki 100 tūkst. eurų.

„300–700 metrų iki paplūdimio, vietoje, kur yra geras smėlio paplūdimys, kavinės, maisto prekių parduotuvės, 30–40 km iki Alikantės oro uosto“, – akcentavo S. Norkienė.

Vertindama tokio būsto įsigijimo pliusus, minėtos NT agentūros vadovė taip pat atkreipė dėmesį į ištisus metus vyraujantį gerą orą. Būsto kainos šiame regione, jos teigimu, kasmet kyla maždaug 10 proc.

„Kainos visada turi tendenciją kilti, o nekilnojamojo turto nuoma visada generuos pasyvias pajamas“, – pastebėjo S. Norkienė.