Po karo pradžios sankcijų smūgio sulaukę Rusijos uostai ima atsitiesti. Praėjusiais metais agresorės uostai fiksavę krovos kritimą dabar fiksuoja atsigavimo ženklus. Situaciją aplinkiniuose uostuose stebintys Klaipėdos uosto įmonių atstovai konstatuoja: ši šalis rado naujų draugų ir būdų, kaip apeiti ekonomiką smaugiančias Vakarų sankcijas.
Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje ir Vakarams ėmus įvedinėti vieną sankcijų paketą po kito, to rezultatus netruko pajusti agresorės uostai, kur buvo fiksuojami gana ryškūs krovos kryčiai.
Vis dėlto karui trunkant jau beveik du metus Rusijos uostai pradeda rodyti ne tik pradedančią stabilizuotis, bet ir gerėjančią situaciją.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika pastebėjo, kad vertinant Rusijos uostų krovos rezultatus, matyti atsigavimo ženklų ir pripažino tikėjęs, kad sankcijos suduos stipresnį smūgį agresorės uostams.
„Tikrai tikėjau, kad sankcijos paveiks Rusijos ekonomiką, kad tai padarys tam tikrą įtaką jų krovos rezultatams, eksportui. Tačiau matome, kad ta šalis turi tam tikrų įvairių sumanymų. Tai – ne vakariečiai. Jie turi įvairių schemų per kurias apeina tas sankcijas, randa vis naujas rinkas ar naujų draugų – Indija, Kinija, Šiaurės Korėja, Iranas. <...> Yra sustiprėjusi prekyba tarp Kinijos ir Rusijos, tos pačios Turkijos. Tikėjausi didesnio efekto, kad bus didesnis kritimas“, – sakė V. Šileika.
Pastebima, kad nuo karo pradžios nemažai konteinerius gabenančių įmonių atsisakė dirbti su Sankt Peterburgo uostu ir netrukus išryškėjo aiškus šių krovinių kritimas. Vis dėlto dabar situacija kiek keičiasi – dirbti su Rusijos uostais pradeda naujos, trečiosiose šalyse įkurtos bendrovės.
„Dabar matome, kad kuriasi naujos linijos, kurios yra skirtos aptarnauti grynai rusišką srautą – eksportą ir importą, kuris yra skirtas Rusijai. Tos linijos dažniausiai yra registruotos kur nors arabų šalyse arba Rusijoje. Pasaulinės kompanijos nebesinaudoja Sankt Peterburgu. Rusai rado sprendimą, kaip užtikrinti savo ekonomiką, vartojimą“, – sakė V. Šileika.
Pavyzdžiui, Sankt Peterburgo uoste dar pernai fiksuotas 37 proc. krovos kritimas, o ji išaugo 24 proc.
Anot V. Šileikos, krovos augimas Sankt Peterburgo uoste labiausiai siejamas su trąšomis. Manoma, kad Lietuvoje dėl sankcijų nebepriimamų Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ produkcijos eksportas dabar labiausiai nukreiptas būtent per Sankt Peterburgą.
Krova taip pat pradeda stabilizuotis ir pernai neigiamus rezultatus dar fiksavusiame Kaliningrado uoste.
Pernai krovos apimtys čia susitraukė 22 proc., o šiemet stebimas 12 proc. augimas.
Tiesa, šiame uoste fiksuojami teigiami rezultatai siejami su tuo, jog šis uostas dirba siekiant patenkinti regiono poreikius.
Krovinių teikimas Kaliningrado regionui galimas dviem būdais: naudojantis Lietuvos geležinkeliais arba laivais.
Prieš kelerius metus į Kaliningradą Lietuvos geležinkeliais buvo pervežama apie 3 mln. tonų krovinių, o šiuo metu vežama – vos apie 1 mln.
Ust-Lugos uoste 13 proc. augo anglių krova, Primorsko – maždaug 5 proc. krauta daugiau naftos.
