Verslas

2018.06.07 10:04

Neteisėtai praturtėję verslininkai gali miegoti ramiai – jų turto niekas neatims

Marius Jokūbaitis, DELFI.lt2018.06.07 10:04

Neteisėtai iš sutarčių su valstybe praturtėję verslininkai liks nepaliesti, net jei patys prisipažintų. Todėl pažadai išsireikalauti žalą konfiskuojant neteisėtai įgytą turtą atsimuš į karčią tiesą. Dėl „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekybos“ sandorių valstybė galėjo prarasti šimtus milijonų, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas, todėl neteisėtai įgytas turtas turi būti konfiskuotas. Tačiau tai padaryti daug sunkiau nei pasakyti.

„Leo LT“ kūrimo autoriai gali miegoti ramiai – jokie įstatymai negalėtų konfiskuoti jų turimo turto, net jei paaiškėtų, kad jis buvo įgytas neteisėtai. „MG Baltic“ sandorių su valstybe strategai irgi ramūs – senatis juos išgelbėtų nuo bet kokios teisėsaugos.

Riba – 2010 m. gruodžio 11 d.

Jei asmenys neteisėtai įgijo turtą iki 2010 m. gruodžio 11 dienos, pagal jokį įstatymą jo nebūtų galima konfiskuoti, sako mokesčių ekspertai. Net jei turto savininkai apie tai atvirai prisipažintų. Tik 2010 m. gruodžio 11 dieną Lietuvoje numatyta galimybė taikyti turto konfiskavimą bei įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą asmenų praturtėjimą. Tai įvyko po prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytų pataisų.

„Leo LT“ steigimo sutartis buvo pasirašyta 2008 m., tad jeigu teisėsauga ir įrodytų, kad kai kurie asmenys neteisėtai pasipelnė iš sandorio, pagal įstatymus jų nubausti nebūtų galima.

Tiesa, NSGK pirmininkas V. Bakas sako, kad „reikia parengti ir priimti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą“, nes dabartinė sistema neveikia. „Naujasis įstatymas taip pat negaliotų atgaline tvarka, tad nubausti to meto dalyvius su nauju įstatymu būtų neįmanoma“, – sako mokesčių konsultavimo bendrovės „Fidexperta“ vadovė Rūta Bilkštytė.

Išsigelbėjo ir kontrabandos karaliaus šeima

Lietuvoje buvo iškeltos 38 bylos dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau tik 5 pasiekė teismą. Galiausiai visi buvo išteisinti, pastebi R. Bilkštytė. „Daugelis jų įrodė, kad turtą įgijo jau po 2010 m., taigi įstatymas jų negali persekioti“, – sakė mokesčių ekspertė.

Čia geras pavyzdys būtų kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro byla. Jis taip pat buvo įtariamas dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau praėjusiais metais Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė nutraukti jo bylą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius citavo Konstitucinio teismo išaiškinimą – asmenys negali būti baudžiamąja tvarka persekiojami, jeigu jie turtą įgijo iki normos įsigaliojimo – iki 2010 metų gruodžio 11 dienos.

Advokato padėjėju dirbantis E. Karalius buvo kaltinamas, kad negalėjo pajamomis pagrįsti turėto turto, jam priklausė beveik 1,8 mln. eurų vertės sklypas ir gyvenamasis namas, 200 tūkst. eurų vertės negyvenamos patalpos ir 15 tūkst. eurų vertės „Mercedes-Benz C220“ automobilis.

Išgelbėtų ir senatis

„Net jei valdantieji ir priims naują įstatymą, to meto sandoriams jis negalios“, – pastebi R. Bilkštytė. NSGK vadovas V. Bakas sako, kad žala galėjo būti padaryta ir dėl valstybės sandorių su „MG Baltic“.

Komitetas konstatavo, kad 2009–2013 metais „MG Baltic“ priklausanti bendrovė „Mitnija“ su kitomis bendrovėmis laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ skelbtų konkursų už 1 milijardą litų.

Ar tai reiškia, kad dėl šių sandorių praturėję verslininkai gali būti nubausti konfiskuojant jų turtą?

Čia irgi mažai šansų, sako „Fidexperta“ vadovė – jei Valstybinė mokesčių inspekcija nustatytų neteisėto praturtėjimo atvejus, galioja 5 metų senaties terminas. Jei būtų iškelta baudžiamoji byla – senaties terminas yra 8 metai.

Dairosi į Didžiosios Britanijos patirtį

Tiesa, NSGK pirmininkas V. Bakas mano, kad Lietuva turėtų remtis Didžiosios Britanijos patirtimi, kur galioja platus „Civilinio turto konfiskavimo įstatymo“ taikymas.

„Tai yra prieš dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje įteisintas institutas, kurio esmė yra tai, kad kaupti turtą vykdant korupcines veikas, darant neteisėtą įtaką – neapsimoka. Kada valstybės institucijų pareigūnai įtardami, kad turtas sukauptas neteisėtai, gali paprašyti jį pagrįsti, ir jeigu asmuo nepagrindžia, valstybė gali turtą konfiskuoti“, – sakė V. Bakas.

V. Bakas, BNS nuotr.

„Ligšiol Lietuvoje neteisėto praturtėjimo atvejai buvo susiję su kontrabandininkais, įstatymas iš esmės dėl jų buvo taikomas, bet naujasis įstatymas gal praplėstų tą taikymą“, – svarstė mokesčių ekspertė R. Bilkštytė.

Iš tiesų Didžiojoje Britanijoje dažnos bylos, kai teisiami neteisėtai praturtėję asmenys.

„Pagal tai kiek advokatų siūlo savo paslaugas tokiose bylose, galima spręsti, kad paklausa tam yra“, – pastebėjo R. Bilkštytė. Tačiau kada šis įstatymas Lietuvoje pradėtų veikti platesne apimtimi, kol kas neaišku.