Verslas

2018.06.05 16:32

Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių reformai

BNS2018.06.05 16:32

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė mokesčių reformos įstatymų projektams. Toliau ji bus svarstoma birželio 21 d. Opozicinės Seimo frakcijos siekia sudaryti laikiną komisiją, kuri su vyriausybės atstovais, ekspertais ir socialiniais partneriais iki spalio apsvarstytų vyriausybės parengtus mokesčių ir pensijos sistemos pertvarkų projektus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos iniciatyva opozicinės frakcijos Seimui teikia rezoliuciją dėl komisijos sudarymo. Joje rašoma, kad sprendimus vyriausybė priėmė nederindama su socialiniais partneriais, partijomis ir ekspertais. 

„Į Seimą atnešti įstatymų projektai visiškai neatspindi to lūkesčio, kuris buvo sukeltas žmonėms laukiant reformų daugiau nei pusantrų metų. Natūralu, kad matydami mokesčių ar šešėlio mažinimo įstatymų pasiūlymus, kurių dalis yra visiškai nesusijusi su mokesčių sistemos esme, esame nusivylę“, – pranešime spaudai sako TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. 

Rezoliuciją, be G. Landsbergio, teikia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

BNS nuotr.

Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai gegužę nusprendė iki rugsėjo 1-osios įvertinti vyriausybės  siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos. Buvo sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė, joje yra socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų komitetų vadovai Stasys Jakeliūnas ir Rimantė Šalaševičiūtė, parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys. Grupei priklauso ir premjero patarėjas Lukas Savickas, Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Veleiša, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.  

S. Jakeliūno teigimu, darbo grupės steigimas suderintas su premjeru Sauliumi Skverneliu. 

V. Šapoka: mokesčių pertvarka yra kaip namo statyba

„Mokesčių pertvarka yra kaip namo statyba (...) Prašydamas palaikymo ir prisiimdamas atsakomybę kviečiu šitą namą statyti kartu ir nebandyti jo sugriauti“, pristatydamas vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką parlamentarams sakė V. Šapoka.

„Turime ieškoti ir sutarti dėl bendro intereso, patraukus vieną sieną, ar stogą, namas sugrius“, – pridūrė jis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 52, prieš – 28, susilaikė 15 Seimo narių.

Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Konservatorius Mindaugas Majauskas priekaištavo, kad vyriausybė planuoja nedidelėmis sumomis padidinti beveik visų visuomenės grupių pajamas, vietoj to, kad bandytų spręsti aktualiausias vienos ar kelių sričių problemas.

„Mokestine pertvarka didžiausias dėmesys skiriamas dirbantiesiems, siekiant jiems sumažinti mokestinę naštą, kuri lyginant su mūsų kaimynėmis, yra smarkiai per didelė“, – teigė V. Šapoka.

V. Šapoka, BNS nuotr.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad siūlomais pakeitimais vyriausybė silpnina „Sodrą“. 

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad  pakeitimai yra žingsnis teigiama kryptimi, o toliau dėl jų bus galima diskutuoti Seimo komitetuose.

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka.

Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.

Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Valstybė kaupiantiems antros pakopos fonduose ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

BNS nuotr.

Atlyginimo riba, iki kurios taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), turėtų augti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), numatytas trejų metų NPD didinimo planas. NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai). Antrais reformos metais NPD didėtų iki 370 euro, o 2021-aisiais – iki 470 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.