Verslas

2018.06.04 08:04

Gynybos ir saugumo pirkimuose – landa nepatikimoms įmonėms

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2018.06.04 08:04

Ne viena iš svarbiausių valstybės institucijų vykdo įslaptintus pirkimus. Juose laisvai gali dalyvauti ir neretai pirkimus laimi nepatikimos įmonės, patekusios į Viešųjų pirkimų tarnybos juodąjį sąrašą. Institucijos aiškina, kad nieko negali padaryti – tokie Lietuvos įstatymai.

2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įtvirtino Nepatikimų tiekėjų sąrašą (NTS), arba kitaip – juodąjį sąrašą. Jo tikslas – apsaugoti institucijas ir kartu visuomenę nuo nekokybiškai teikiamų paslaugų. Jei bendrovė buvo įtrauka į šį sąrašą ir nepasitaisė, jame išlieka trejus metus. Taip atsitiko, pavyzdžiui, su auksinių šaukštų istorija pagarsėjusia įmone „Nota Bene“, kuri, beje, anksčiau dalyvavo ne tik įprastuose, bet ir įslaptintuose pirkimuose.

Šiuo metu „negarbingųjų“ sąraše – daugiau kaip 30 bendrovių. O patekti į jį paprasta – užtenka nesilaikyti sutarties sąlygų. Tačiau sąrašas negalioja ten, kur paslaugų ir produktų pirkimas po kur kas stipresniu didinamuoju stiklu – gynybos ir saugumo srityje. Institucijos aiškina, kad dviprasmybė atsiranda dėl vienos, neva elementarios priežasties – NTS sudaromas ir taikomas Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu, tačiau tokio sąrašo buvimo nenumato Pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymas. Du įstatymai – du atskiri gyvenimai.

VPT nepatikimų tiekėjų sąrašas. VPT duomenys

Saugumo zonas prižiūri nepatikimos įmonės

VPT susidariusį paradoksą vertina neigiamai. Pasak Tarnybos, kai 2016 m. atsirado sąrašas, buvo tik rekomenduojama jo laikytis, tačiau nuo pernai liepos 1 d., papildžius VP įstatymą, įmonės, esančios sąraše, konkursuose dalyvauti negali. Pernai buvo koreguojamos ir Pirkimų gynybos ir saugumo srityje nuostatos, bet NTS į korekcijas nepateko.

VPT direktorės pavaduotoja Jovita Petkuvienė sako, kad Tarnyba buvo atkreipusi dėmesį į atsiradusią landą gynybos ir saugumo srityje, tačiau įspėjamų žodžių pernai niekas neišgirdo. „Pasitaiko, kad tiekėjas, patekęs į nepatikimų tiekėjų sąrašą, dalyvauja ir laimi pirkimų konkursą gynybos ir saugumo srityje“, – teigia J. Petkuvienė.

Vienas iš pavyzdžių – Krašto apsaugos ministerija, kuri pernai jau po liepos 1 d. sudarė įslaptintą sutartį su nepatikima įmone UAB „Būsto švara“. Pasak ministerijos Gynybos resursų agentūros direktoriaus pavaduotojo Dariaus Puidoko, Agentūra nieko negalėjo padaryti ir pripažįsta žinanti, kad tokia landa yra.  Būtent todėl šiuo metu „Būsto švara“ tvarko saugumo zonas.

„Paklausėm VPT ir ji atsakė, kad įmonės šiuo pagrindu negalime atmesti ir turime sudaryti sutartį. Pirkimas buvo vykdomas gynybos srityje ir jis buvo slaptas,  įmonę tikrino saugumo institucijos, davė leidimą, paminėjo, kad ji yra nepatikimų tiekėjų sąraše, bet ji pateikė pigiausią pasiūlymą, ir mes, neturėdami pagrindo nesudaryti sutarties, sutartį sudarėme“, – aiškina D. Puidokas.

Bet tikrasis paradoksas slypi detalėse. O detalė tokia, kad 2017 m. gegužę valymo paslaugas teikianti bendrovė „Būsto švara“ į VPT nepatikimųjų sąrašą dėl sutarties nevykdymo pateko pačios Krašto apsaugos ministerijos rankomis.

Kaip susidarė neįprasta situacija

Ekspertai sako, kad tokie nesusipratimai, kai nelogiškos situacijos tampa realybe, Lietuvoje įprasti. Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tvirtina, kad gynybos ir saugumo srityje standartai bendrovėms turėtų būti aukštesni negu įprastuose pirkimuose, o bendrovės, patekusios į VPT sąrašą, automatiškai turėtų negalėti dalyvauti įslaptintuose konkursuose. „Tikrai turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai. Kartais specialiai neapsižiūrima, bet nenorėčiau taip manyti. Žinome ir G. Žiemelio koncerno įmonių tiekimus, nors jį siūloma įtraukti į NATO nepatikimų tiekėjų sąrašą. Yra tų landų ir jas būtina kuo skubiau užlopyti“, – teigia M. Laurinavičius.

Dirbtinai ribojama konkurencija

Kodėl valymo paslaugas reikia pirkti įslaptintai, nėra visiškai suprantama Viešųjų pirkimų tarnybai. Įmonė, kad galėtų teikti patalpų valymo paslaugas saugumo zonoje, turi turėti patikimumo pažymėjimą, o darbuotojai – leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Bet VPT pabrėžia, kad institucijos, pirkdamos tokias paslaugas, gali piktnaudžiauti. Pavyzdžiui: patalpoje yra tik du saugumo zonai priskiriami kabinetai,  o darbuotojai patys galėtų prižiūrėti valytoją, bet institucija vis tiek pasirenka pirkti valymo paslaugas pagal Gynybos įstatymą. Kartu taip galbūt ribojama konkurencija, nes ne visos įmonės turi patikimumo pažymėjimą.

Pasak J. Petkuvienės, pirkimai saugumo ir gynybos srityje tikrinami kasmet ir kasmet randama pažeidimų. 2015 m. 49 proc. pirkimų buvo atlikti nusižengiant įstatymui. O pažeidimai esą visada vienodi – dirbtinai ribojama konkurencija. „Jie aiškina savo diskrecijos teise pasirinkti tam tikrą prekę. Jie sako geriausiai žinantys,  ko jiems reikia. Jiems reikia patikimų tiekėjų. Vis dėlto nėra aišku, kodėl tokių ribojimų yra“, – sako J. Petkuvienė.

O padidinto saugumo pirkimų įstatymu naudojasi ne tik Krašto apsaugos ministerija. Ne viena iš svarbiausių valstybės institucijų perka įslaptintas paslaugas. O tai reiškia, kad ne viena ir ne dvi institucijos galbūt leidžia praslysti „negarbingoms“ įmonėms. „Visa Lietuva naudojasi. Policija naudojasi, pirkdama ginklus ir karinę techniką, taip pat atlikdama įslaptintus sandorius. O tokius sandorius atlieka ir Lietuvos bankas, Valstybės vadovybės apsaugos departamentas, Užsienio reikalų ministerija ir pan.“, – aiškina D. Puidokas.

Nepatikimi – tik tie, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui

Bet situacija nėra kritinė. 2011 m. priimtas Pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymas bendrovėms numato tam tikrus standartus. Be visų biurokratinių niuansų, jos privalo turėtų patikimumo pažymėjimą ir nekelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Pastarąjį kriterijų nustato saugumo tarnybos. Tačiau sąrašo,  kokios tai įmonės, nėra. Ekspertai įsitikinę, kad toks sąrašas galėtų atsirasti. J. Petkuvienė pritaria, kad toks papildomas sąrašas atsirastų, bet reikėtų nustatyti atsiradimo sąraše kriterijus, o tai gali pakišti koją: „Jeigu koks nors kriterijus nebūtų numatytas, tai atvertų galimybes įmonėms, kurios pagal kitus aspektus yra nepatikimos, tokiose tikrai svarbiose jautriose srityse dalyvauti ir laimėti.“

Politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius mano, kad landų įstatymuose praslysti saugumui pavojų keliančioms įmonėms vis dar yra ir tai ne tik Lietuvos problema. Anot jo, dabar Lietuva pati sau sako suprantanti, kaip veikia, pavyzdžiui, Rusijos grėsmė, bet į Vakarus supratimas tik dabar pradeda ateiti: „Visos D. Trumpo istorijos daug ką atskleidžia. Ir paskutinė istorija su rusų oligarcho V. Vekselbergo pinigais rodo, kaip apeinami saugikliai, kurie tarsi yra, bet mes dažnai į tai nekreipiame dėmesio.“

Vienas iš artimiausių pavyzdžių Lietuvoje – oro erdvę šiandien stebi rusų gamybos radarai ir sistemos. Nors šios oficialiai pirktos iš ispanų, diegtos kartu su Rusijos kapitalo bendrove.

Vis dėlto šiuo metu vieną pažadą ketinama įgyvendinti. Pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymas koreguojamas Ūkio ministerijos ir tikimasi, kad Seimas jį spės priimti iki kitų metų pradžios. Tarp naujausių pataisų – ir Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų tiekėjų sąrašo atsiradimas. Jeigu Seimas projektą patvirtins, pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. sausio.

Bet pusantrų metų landa niekur neišnyksta. Neišnyks ji net ir tuomet, kai slaptų paslaugų konkursas bus paskelbtas šių metų pabaigoje, o sutartys su negarbinguoju sudaryta 2019 m. Tokiu atveju naujai įstatymo redakcijai pradėjus veikti 2019 m. pradžioje, pataisos atgaline tvarka negalios.