Darbdaviai pagaliau ėmė galvoti, kaip išlaikyti turimus darbuotojus, nes ligi šiol visos malonės daugiausia buvo kreipiamos naujiems privilioti.
Darbdaviai pagaliau ėmė galvoti, kaip išlaikyti turimus darbuotojus, nes ligi šiol visos malonės daugiausia buvo kreipiamos naujiems privilioti.
Personalo atrankos specialistų teigimu, atsigręžti į darbuotojus senbuvius privertė situacija rinkoje, kur maždaug 4 metus apskritai trūksta darbo jėgos. Specialistai sako: turimi seni darbuotojai itin vertingi, nes turi reikiamų žinių, klientų duomenų bazę, apskritai, žino bendrovės vidų.
O naujokus reikia metus–dvejus mokyti, be to, per tą laiką jie gali išeiti. Tačiau, anot specialistų, išlaikyti esamą, laiko patikrintą, kolektyvą, – iššūkis, nes ne visos įmonės turi galimybių kelti algą ar pasiūlyti ką nors papildomo, ypač regionuose.
Bet didmiesčiuose kompanijos jau turi variantų, kuriuos siūlo didžiausią pridėtinę vertę kuriantiems darbuotojams.
„Darbuotojų išlaikymo tradicijos mes nesame turėję savo darbo rinkoje, bet dabar ji prasideda. Didelės kompanijos įmonės viduje kuria tokią atmosferą, kad įmonėje būtų geriau nei namuose.
Įmonės turi kino teatrus, sporto klubus, steigia vaikų darželius, apmoka vaikų stovyklas tam, kad išlaikyti savo darbuotojus. O vidutinės įmonės turi kitas motyvacines sistemas, pavyzdžiui, lankstus darbo grafikas. Jiems yra sudėtingiau išlaikyti, nes kompanijos, korporacijos tiesiog gali nupirkti jų darbuotoją. Tuo metu vidutinės arba mažos kompanijos turi ribotą biudžetą ir ribotas galimybes“, – komentuoja „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.
