Verslas

2018.05.30 10:22

Lietuvai Europos Komisija siūlo skirti beveik 13 proc. mažiau paramos

BNS 2018.05.30 10:22

Naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų Europos Komisija (EK) Lietuvos regioninei plėtrai siūlo skirti 6,359 mlrd. eurų – 12,9 proc. mažiau nei 2014–2020 metų biudžete (7,3 mlrd. eurų).

Už maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis BNS teigė, kad EK pasiūlymas Lietuvai dėl paramos regionams gali pasikeisti derybose ES Taryboje bei Europos Parlamente. 

V. Andriukaitis tvirtino, kad iš vyriausybės pasigedo bandymo derėtis dėl geresnio finansavimo su kitomis ES narėmis. 

„Siūliau, kad premjeras važiuotų į Europos Vadovų Tarybas, į sostines, diskutuotų, tartųsi, galvotų, veiktų ir burtų koaliciją“, – tvirtino V. Andriukaitis. 

Finansų viceministrė: Lietuva bandys išsiderėti daugiau Sanglaudos paramos

Vyriausybė derybose bandys gauti daugiau paramos, sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

„Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus iliustruojančioms valstybėms, mums nėra priimtinas“, – BNS antradienį teigė M. Tuskienė.

Anot jos, Lietuva derybose su kitomis ES narėmis ir Europos Parlamentu sieks, kad paramos lėšos būtų mažinamos ne taip drastiškai.

„Tai tik pradinis pasiūlymas. Prasidės derybos ir sieksime, kad sparčiai besivystantiems regionams lėšos sumažėtų laipsniškiau“, – teigė viceministrė.

EK antradienį patvirtino 2021–2027 metų 373 mlrd. eurų vertės (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) sanglaudos politikos finansavimą.  

Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų (2018 metų kainomis). Panašiai parama mažės ir kai kurioms kitoms šalims – Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.

Siūloma išlaikyti dabartinę glaudžią lėšų panaudojimo sąsają su struktūrinėmis reformomis ir Europos semestru, numatyti didesnį nacionalinį indėlį, įgyvendinant projektus, trumpinti lėšų panaudojimo terminus (konkretiems metams numatytas lėšas bus leidžiama panaudoti per n+2, o ne per n+3 metus).

Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė, jog per artimiausią dešimtmetį sanglaudos politika padės visiems regionams modernizuoti savo pramonę, investuoti į inovacijas ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos. 

BNS nuotr.

„Šiandien siūlome sanglaudos politiką, skirtą visiems regionams, nė vieno iš jų nepaliekant nuošalyje. Užtikrinome didesnį politikos lankstumą, kad būtų lengviau prisitaikyti prie naujų prioritetų ir galėtume geriau apsaugoti savo piliečius. Taip pat supaprastinome taisykles. Tai bus naudinga visiems – nuo mažųjų įmonių ir verslininkų iki mokyklų ir ligoninių, kuriems bus lengviau gauti ES finansavimą“, – pranešime spaudai sakė už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Cretu.

Sanglaudos politika siekiama mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. Tam visa ES yra padalinta į regionus, kurie pagal jų išsivystymo lygį (lyginant BVP vienam gyventojui rodiklį su ES vidurkiu) yra suskirstyti į tris kategorijas – mažiau išsivystytus (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), pereinamojo laikotarpio (75–90 proc.) ir labiau išsivysčiusius regionus (daugiau kaip 90 proc.).

2014–2020 metais iš ES struktūrinių fondų 72 mažiau išsivysčiusiems regionams, įskaitant ir Lietuvą, numatyta skirti 182,2 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis), 51 pereinamojo laikotarpio regionui – 32,4 mlrd. eurų, 151 labiau išsivysčiusiam regionui – 54,4 mlrd. eurų.

Pasak Finansų ministerijos, ES sanglaudos politika Lietuvoje įgyvendinama trijų fondų pagalba: iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 3,5 mlrd. eurų, Europos socialinio fondo, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, – 1,16 mlrd. eurų, Sanglaudos fondo – 2 mlrd. eurų.

Transporto ir energetikos infrastruktūrai numatoma skirti 17,2 proc. ES fondų lėšų (1,154 mlrd. eurų), energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritims – 14,5 proc. (971,32 mln. eurų), aplinkosaugos priemonėms – 12,5 proc. (837,78 mln. eurų), mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui – 10 proc. (678,88 mln. eurų), smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui – 8 proc. (531,6 mln. eurų), informacinės visuomenės skatinimui – 3,6 proc. (244,04 mln. eurų).

Socialinės atskirties mažinimui, švietimui, žmogiškųjų išteklių potencialo didinimui ir socialinės atskirties mažinimui numatoma skirti 28,8 proc. ES fondų lėšų, iš jų ne mažiau nei 20 proc. lėšų bus skirta kovai su skurdu. Viešojo valdymo veikloms, taip pat finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis, bus skirta 2,2 proc. ES fondų lėšų.