Verslas

2018.05.30 10:00

Prezidentė apie stojimą į EBPO: tai pasaulinė galimybė Lietuvai, kad jos balsas būtų girdimas

Lietuva tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Stojimo dokumentus trečiadienį Paryžiuje pasirašysianti prezidentė Dalia Grybauskaitė LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ pabrėžė, kad labiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys naudojasi EBPO kaip idėjų kalve ir tokias galimybes nuo šiol įgis ir Lietuva: „Tai yra klubas, kuris leis ir duoti pasaulinį toną, ir dalyvauti geopolitiniuose pasaulio procesuose, o mums patiems suteiks galimybę pakelti valdymo, ekonomikos, inovacijų ir švietimo standartų lygmenį.“

– Vykstate į Paryžių, kur pasirašysite Lietuvos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sutartį. Prieš tai susitiksite su UNESCO generaline sekretore. Kokius klausimus su ja aptarsite?

– UNESCO mums svarbus kaip ir visai pasaulio visuomenei, nes tai yra viena pagrindinių Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) sudėtinių dalių. Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavė, Struvės geodezinis lankas jau yra saugomi UNESCO – tai yra puiki reklama valstybei ir turizmui. Aišku, mes visada domėjomės šios organizacijos veikla, tuo labiau matome, kad reformos būtinos, problemų yra daug.

Naujoji vadovė pradėjo dirbti tik praeitą rudenį, Lietuva palaikė ją rinkimų metu. Visos reformų problemos mums yra labai svarbios ir tikimės, kad ši organizacija galės veikti, nes šiuo metu jos veikla yra šiek tiek paralyžiuojama, kadangi pastaruoju metu ji išgyvena ir politinę, ir finansinę, ir net tapatybės krizę.

UNESCO veikla iki šiol buvo labai politizuota: dubliavosi su kita JTO veikla ir užsiiminėjo tuo, kuo galbūt nereikėjo užsiimti – ėmėsi atskirų valstybių pripažinimo klausimų ir t. t. Buvo daug konfliktinių situacijų: JAV pasitraukė iš UNESCO, nutraukė jai finansavimą ir t. t.

Turime apie ką pakalbėti, nes mus domina šios organizacijos veikla, norėtume, kad UNESCO į saugotinų vietų sąrašą įtrauktų Trakų regioninį parką, Kauno modernizmo architektūrą. Šalia savo interesų norime, kad ši organizacija visgi grįžtų prie savo pagrindinės funkcijos kalbėti apie mokslą, švietimą, pasaulio paveldo išsaugojimą ir, tikimės, mažiau velsis į politines peripetijas, kurių globaliame pasaulyje yra labai daug ir tai trukdo šios organizacijos veiklai. (...)

Tikrai apie viską kalbėsim: parodysime, kad Lietuva palaikys reformas ir tikimės, kad organizacija pagaliau taps vėl veiksminga, efektyvi ir mums bus garbė, kad UNESCO vardu saugomas mūsų šalies paveldas.

– Lietuva tampa 36-ąja valstybe, prisijungiančia prie stipriausias pasaulio ekonomikas vienijančios organizacijos, bet paskutinė iš Baltijos šalių. Kiek Lietuvai svarbu atsidurti tame turtingųjų klube?

– Aš vadinčiau ne tiek turtingųjų klubu (kartu su mumis susitarimą pasirašys ir Kolumbijos prezidentas), kalbėkime apie prestižą, kad ši organizacija įvertina šalių pasiekimus, reformų kelią ir suteikia tarpusavio pagalbą ir paramą vėlesniu vystymosi laikotarpiu.

Noriu tik pasidžiaugti, kad [Lietuvos narystės siekimas EBPO] buvo labai ilgas ir bendras kelias. Maždaug prieš 5 metus šios organizacijos tarybai pristačiau Lietuvos interesą tapti organizacijos nare ir per pastaruosius 3 m. vyko intensyvios derybos. Gana gerai dirbo dvi vyriausybės, du parlamentai kartu su prezidentūra. Visų šių jėgų pastangomis tampame šios organizacijos nariais.

Ši organizacija taip pat yra de facto ir G7 sekretoriatas bei G20 – pagrindinių labiausiai išsivysčiusių šalių – idėjų kalvė. Tai yra klubas, kuris leis ir duoti pasaulinį toną, ir dalyvauti geopolitiniuose pasaulio procesuose, o mums patiems suteiks galimybę pakelti valdymo, ekonomikos, inovacijų ir švietimo standartų lygmenį.

Reuters/Scanpix nuotr.

– Vis dėlto žmonėms rūpi reali narystės EBPO nauda. Pasigirsta skeptiškų nuomonių, kad tai yra turtingųjų klubas, kuriam kasmet reikės sumokėti po 3 mln. eurų, padėti besivystančioms šalims. Ką jūs apie tai manote?

– Padėjimas [kitoms šalims] tikrai nėra finansinis, ši organizacija yra daugiau idėjų, metodologijos, įvairių ekspertų skyrimo kalvė ir šaltinis. Tai nėra organizacija, teikianti tiesioginę paramą, pagalbą trečiosioms šalims ar kam nors kitam. Tai yra savitarpio pagalbos organizacija, padedanti tiesioginėmis konsultacijomis. Vien buvimas joje pritraukia naujas investicijas ir suteikia pasitikėjimą valstybe. Tuo labiau, kaip minėjote, kad mes regione į EBPO įstojome paskutiniai – svarbu nelikti už borto, nes tiek Latvija, Estija, Lenkija jau yra narės.

Mums stojant į EBPO yra svarbios 5 sritys ir mes naudosimės organizacijos parama stiprinti jas. Tai yra ekonomikos ir viešojo valdymo, finansų, švietimo, socialinės apsaugos ir kovos su korupcija sritys, kuriose dar daug ką reikia nuveikti. Ta tarptautinė konsultacinė patirtis mums bus naudinga.

– Bet tai nereiškia, kad įstoję jokių pokyčių ir reformų nebeturime daryti – viską padarėm?

– Atvirkščiai. Manau, kad bet koks stojimo procesas yra didžiulis postūmis bet kuriai valstybei tobulinti valdymą, ekonomikos vystymąsi, užtikrinti gerovę žmonėms. Šioje organizacijoje turėsime tiesioginę galimybę pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir, kaip minėjau, tas metodologinis ir konsultacinis, ekspertinis pagrindas yra naudojamas ir G7 narių, ir G20. EBPO yra idėjų kalvė ir ja naudojasi net labiausiai išvysčiusios valstybės. Manau, kad narystė EBPO – ne tiek prestižas, bet galimybė, kad Lietuvos balsas būtų girdimas ir Lietuva galėtų pasinaudoti šių labiausiai išsivysčiusių šalių patirtimi.

– Kurias sritis stojant į EBPO buvo numatyta stiprinti labiausiai?

– Viešasis sektorius, valstybinių įmonių valdymas – judame šiose srityse po truputį, bet dar yra vietos tobulėjimui. Švietimo srityje formuojame, mėginame daryti reformas, bet dar atsiliekame. Be jokios abejonės, aktualūs ir socialinės gerovės, socialinės atskirties mažinimo klausimai, kaip ir amžina kova su korupcija, kas yra problema visose šalyse. Po truputį judame į priekį – daugiau kalbame apie korupciją, daugiau apie ją girdime.

Įvardydami problemas bandome su jomis tvarkytis. Visos šios paminėtos sritys yra jautrios visoms šalims – Lietuvai taip pat. Lietuva, kovodama su šiais trūkumais, net ir konfliktų, kuriuos šiuo metu girdime viešojoje aplinkoje, fone, palyginus su kitomis šalimis, tikrai juda į priekį.